Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, naujovės leis žmonėms lengviau pasirinkti paslaugas ir praktikas, geriau suvokti, kas yra gydymas, o kas – sveikatinimas. Be to, srities reglamentavimas sumažins galimybes žmonėms patirti žalą sveikatai, o jei taip atsitiktų – leis reikalauti kompensacijų iš tokių paslaugų teikėjų.

„Siekėme, kad žmogus, kuris sveikatos stiprinimui, gerinimui ar atstatymui pasitelkia vadinamuosius papildomus, alternatyvius metodus, būdus, gautų saugias ir kokybiškas paslaugas. Ir kiekvienam būtų aišku, kurios paslaugos priskirtinos sveikatinimo paslaugoms, o kurios – ne. Tad pakeitimais sumažinsime grėsmę atvejų, kad dėl nekokybiškai teikiamų, nesaugių sveikatinimo paslaugų žmonės dar labiau pakenkia savo sveikatai, o valstybė patiria papildomų išlaidų jų gydymui“, – sako ministras A. Veryga.

Pakeitimais apibrėžtos alternatyviosios ir papildomos medicinos praktikos, nustatant joms kokybės ir saugumo kriterijus. Taip pat reglamentuotas šių paslaugų licencijavimas, nustatyti atitinkami jų teikimo reikalavimai, o paslaugų teikėjams – ir reikalavimai profesinei kvalifikacijai.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis daugiau reprezentuojamas teigiamas šios veiklos paslaugų poveikis žmogaus sveikatai, tai skatina visuomenės didesnį domėjimąsi ir naudojimąsi papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugomis. Atsižvelgus į tai ir kartu siekiant išvengti didėjančios užkrečiamųjų ligų, infekcijų bei nepageidaujamų psichologinės savijautos, emocinės sveikatos pasikeitimų rizikų, priimti sprendimai sureguliuoti šią sritį. Taip vartotojus pasieks teisinga, neklaidinanti, aiški ir išsami informacija apie papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų reikšmę žmogaus sveikatai.

Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turės susimokėti patys.

Naujovės įsigalios 2021 m. sausio 1-ąją.