1 nuotr.Valstybinė ligonių kasa praėjusią savaitę džiaugsmingai pranešė, kad lietuvių aktyvumas dalyvaujant vėžio prevencinėse programose didesnis nei ES vidurkis. Tačiau onkologai, su vėžiu susiduriantys kiekvieną dieną, tokiais skaičiais abejoja ir neskuba džiaugtis.
Valstybinė ligonių kasa informavo, kad šių metų pradžioje paskelbta Europos Komisijos užsakymu Tarptautinio vėžio mokslinio tyrimo instituto ekspertų parengta 2-oji ataskaita apie vėžio atrankinės patikros programų įgyvendinimą ES šalyse. Jei lygintume su pirmąja 2007 m. ES ataskaita, Lietuva padarė didelę pažangą vykdydama krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programas.
Pasak Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso, ataskaitos duomenimis, lietuvių aktyvumas dalyvaujant gimdos kaklelio bei krūties vėžio prevencinėse programose ne mažesnis nei kaimyninėse šalyse ar net senosiose ES šalyse.
Ataskaitoje teigiama, kad pagal krūties vėžio bei pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą Lietuvoje sveikatą pasitikrina 35-45 proc. moterų. Geriausi Lietuvos rezultatai yra storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje - tikrinasi 46-56 proc. žmonių.
Tačiau tokie dalyvaujančiųjų prevencinėse programose skaičiai kelia abejonių onkologams. Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Nacionalinio vėžio instituto Profilaktinių programų koordinatorė Daiva Gudavičienė, tikrai yra tendencija, kad žmonių pagal prevencines programas tikrinasi vis daugiau, tačiau kad taip smarkiai daugiau - sunku patikėti.
„2015 ir 2016 m. pačios Valstybinės ligonių kasos duomenys rodė, kad krūtis ir storžarnę tikrindavosi 21-22 proc., gimdos kaklelį - 15 proc., o prostatą - apie 30 proc. tų žmonių, kurie gali pasitikrinti pagal prevencines programas, - teigia medikė. - Jei lygintume su dabar pateiktais skaičiais, išeina, kad besitikrinančiųjų skaičius per metus padidėjo bene dvigubai. Būtų įdomu sužinoti tiksliai, kas ir kaip buvo skaičiuota. Nes jeigu rezultatai pagerėjo dvigubai - būtų puiku, tik sunku tuo patikėti. Toks šuolis būtų stulbinantis.“
D.Gudavičienės teigimu, iš esmės kyla centralizuoto prevencijos programų koordinavimo klausimas, nes jos turi prasmę tada, kai pasitikrina didelis procentas žmonių - 80-90 proc. Tik tada galima tikėtis, kad tos programos duos rezultatą, mažės mirtingumas. O to neįmanoma pasiekti patikrą organizuojant taip, kaip ji dabar organizuojama Lietuvoje, - kažką patys žmonės sužino, kitus šeimos gydytojai nusiunčia pasitikrinti.
Norint pasiekti rezultatų, specialistės įsitikinimu, turėtų būti sukurta duomenų bazė ir priminimai apie tai, kad reikia pasitikrinti, centralizuotai siunčiami tiek pačiam žmogui, tiek jo šeimos gydytojui.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
