Pastaruoju metu visuomenėje verda diskusijos, ar skiepijant vaikus nedaroma žala jų sveikatai. Klaipėdos sveikatos centro vadovas Rimantas Pilipavičius teigia, kad skiepai yra efektyviausia apsisaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų priemonė pasaulyje, o kalbos apie jų žalingą poveikį neturi mokslinio pagrindo.
- Kokie skiepai Lietuvoje rekomenduojami valstybės, kokia jų nauda?
- Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami 7 vakcinomis nuo šių ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, kiaulytės, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae ir pneumokokinės infekcijų.
Kuo didesnė skiepytų žmonių dalis visuomenėje, tuo mažesnė galimybė plisti užkrečiamosioms ligoms, nes jų sukėlėjai nenustoja cirkuliuoti visuomenėje. Pavyzdžiui, 1999 metais Šilutės rajone 3 vienos šeimos nariai susirgo ūmia difterija, vienas vaikas mirė. Visi susirgusieji buvo neskiepyti nuo šios ligos, nes motina buvo atsisakiusi skiepyti vaiką. Dar vienas šeimos vaikas, kuris buvo paskiepytas, difterija nesusirgo.
Pernai Lietuvoje buvo užregistruotas tymų protrūkis, susirgo 35 žmonės - visi jie buvo ne iki galo paskiepyti arba neskiepyti nuo šios ligos. Europoje daug žmonių ėmė savo vaikų neskiepyti nuo tymų, kai žiniasklaidoje pasirodė nepagrįstas straipsnis, kad vakcina nuo tymų sukelia autizmą. Vėliau jis buvo paneigtas, bet dėl pasyvaus skiepijimo kilo tymų protrūkiai, buvo mirčių nuo tymų sukeltų komplikacijų.
- Ar pasiskiepijus imunitetas įgyjamas visam laikui?
- Skiepai nuo difterijos ir stabligės imunitetą užtikrina 10 metų, po to reikia skiepytis pakartotinai. Nuo 2009 metų lapkričio valstybės lėšomis buvo pradėti suaugusių, vyresnių nei 26 metų, asmenų skiepijimai nuo tymų. Tačiau gyventojai skiepijasi vangiai - Klaipėdos apskrityje 2011-2013 metais pasiskiepijo tik 3834 (1,2 proc.) suaugusieji.
- Daugiau kaip prieš 10 metų Lietuva buvo paskelbta laisva nuo poliomielito, kodėl vis tiek reikia skiepyti vaikus?
- Nepamirškime, kad susidurti su užkrečiamosiomis ligomis, kurių nėra Lietuvoje, galima keliaujant. Pasaulyje yra išlikusios keturios šalys - Afganistanas, Pakistanas, Indija ir Nigerija, - kuriose cirkuliuoja laukinio poliomielito viruso štamai. 2010 metais poliomielito protrūkis buvo užregistruotas Tadžikistane. Lietuvos gyventojai dirbdami ar keliaudami šiose šalyse turi didelę riziką įvežti šios ligos sukėlėją, kuris gali gyventi skiepyto žmogaus žarnyne be jokių simptomų, o neskiepytam sukelti šią sunkią ligą.
Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais pradėjo mažėti vaikų skiepijimo mastas pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Pernai nuo difterijos, kokliušo, poliomielito (2 metų amžiaus grupėje) Klaipėdos mieste buvo paskiepyti tik 87,7 proc. vaikų, o apskrityje - 89,72 proc., t.y. daug mažiau, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija.
- Kaip manote, kodėl?
- Manau, tai susiję su nepakankamu visuomenės informavimu. Be to, žmonės, ypač jaunimas, žinių apie imunoprofilaktiką semiasi ne iš specialistų, o iš draugų, pažįstamų, interneto. Visai nepagrįstai kalbama apie dažnas nepageidaujamas reakcijas į skiepus. Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje per 3 metus užregistruota tik viena reakcija - po skiepo nuo tuberkuliozės injekcijos vietoje susidarė pūlinukas. Saugant savo ir savo vaikų sveikatą reikia tikėti ne kalbomis, o vadovautis mokslu pagrįstais sveikatos išsaugojimo būdais ir priemonėmis.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Būkime sveiki“
