Sveikas žmogus neapsimoka

Skiepytis - brangu

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai pastarosiomis dienomis įspėja, kad atšilus orui po žiemos jau bunda erkės, kurios platina pavojingas ligas. Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu ir Laimo liga yra vienas didžiausių Europoje - kasmet suserga apie 3 tūkst. asmenų.

Veiksmingiausia profilaktikos priemonė nuo erkinio encefalito yra skiepai.

Tačiau problema ta, kad pasiskiepyti nuo erkinio encefalito suaugusiesiems „valdiškos“ poliklinikos skiepų kabinete kainuoja apie 21-23 eurus, vaikams - 20-22 eurus. Tai - vienos dozės kaina, o kad vakcina būtų veiksminga, skiepytis reikia 3 kartus. Privačiuose medicinos centruose skiepų kainos gerokai didesnės - vienos dozės kaina siekia net 37 eurus.

Pernai Lietuvoje užregistruota 17 susirgimo ūmiu virusiniu hepatitu A atvejų. Teigiama, kad rizika užsikrėsti šia liga išlieka visiems, kurie ja iki šiol nesirgo ir yra nepaskiepyti. Pasiskiepijus dviem vakcinos dozėmis apsauga gali išlikti iki 20 metų.

Tačiau net „valdiškoje“ poliklinikoje hepatito A vakcinos viena dozė vaikams kainuoja ne mažiau nei 24 eurus, paaugliams ir suaugusiesiems - apie 25-32 eurus.

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninė neseniai pranešė, kad per tris pastarąsias savaites intensyviosios terapijos gydytojams teko gelbėti tris itin sunkios būklės vaikus, patekusius į ligoninę dėl meningokokinės infekcijos.

Paskiepyti vaiką nuo meningokokinės B grupės infekcijos valstybinėje poliklinikoje kainuoja apie 105 eurus, privačioje - apie 140 eurų, o reikia trijų vakcinos dozių. Tad tokią kainą sumokėti gali toli gražu ne kiekvienas.

Susirgus moka valstybė

Kad skiepytis Lietuvoje brangu, neneigia ir sveikatos politikai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad bus mėginama tartis su kaimyninėmis šalimis dėl bendro vakcinų pirkimo tikintis iš gamintojo išsiderėti mažesnę kainą.

Kol politikai planuoja kažko imtis, „Vakaro žinios“ pamėgino apskaičiuoti, kiek valstybei kainuotų žmogų paskiepyti ir kiek kainuoja gydyti susirgusįjį.

Valstybinės ligonių kasos „Vakaro žinioms“ pateiktais duomenimis, kiekvienas ligos atvejis yra individualus, priklauso nuo paciento būklės. Tačiau skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, hepatitu A ar B susirgusio žmogaus gydymas ligoninėje Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainuoja nuo 422 iki 1256 eurų, susirgusio erkiniu encefalitu - nuo 632 iki 2111 eurų, susirgusio meningokokine infekcija - apie 2111 eurų.

Pasiutlige užsikrėtusio žmogaus gydymas ligoninėje kainuoja nuo 632 iki 2111 eurų (skiepai nuo pasiutligės kainuoja apie 18 eurų), susirgusio gripu - nuo 190 iki 1022 eurų, jeigu neišsivysto labai sunkios komplikacijos (vakcina nuo gripo kainuoja apie 5 eurus). Pneumokokinės infekcijos gydymas atsieina nuo 419 iki 1022 eurų (vakcina - 30-60 eurų), gydymas nuo stabligės gali kainuoti nuo 512 iki 3135 eurų (vakcina - apie 32 eurus).

Negana to, susirgusiam žmogui mokamos laikino nedarbingumo išmokos: pirmas dvi dienas moka darbdavys, likusias - „Sodra“. Pastaroji moka ligos išmoką, siekiančią 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Tarkime, kad susirgęs žmogus gaudavo vidutinį darbo užmokestį, kuris 2016 m. III ketvirtį popieriuje buvo 783,3 euro. Jei jis susirgo, pavyzdžiui, kovo 1 d., tuomet jam iš „Sodros“ biudžeto priklauso 30,32 euro vienos dienos ligos išmoka ant popieriaus.

Tad jei žmogus sirgo savaitę, t.y. 5 darbo dienas ir 2 ne darbo, už dvi dienas jam moka darbdavys, o už tris mokama iš „Sodros“ biudžeto. Ligos išmoka už 3 darbo dienas būtų 90,96 euro ant popieriaus arba 71,85 euro į rankas.


Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo narys:

Taip, susirgusių žmonių gydymas kainuoja labai daug. Viena vertus, paskiepyti žmones valstybės lėšomis, kad jie nenusirgtų, būtų pigiau. Tačiau yra ir kita pusė - būtų remiamas kažkieno konkretus verslas. Pavyzdžiui, miškų urėdijos savo darbuotojus nuo erkinio encefalito skiepijo, bet tai buvo pripažinta kaip prabanga ir kalbama, kad taip buvo taškomi pinigai.

Tad yra dvi medalio pusės - vieniems įtiksi, kitiems neįtiksi. Aišku, kad valstybei labiau apsimokėtų paskiepyti ir nesukti sau galvos, o jei žmogus ir „pasigaus“ tą ligą, tai gal bent lengviau persirgs. Tačiau dar yra ir klausimas, ar turime biudžete tam pinigų? Pradėsime svarstyti - nuo kokio amžiaus skiepyti, nuo kokių ligų. O jei sugalvos kokia nors farmacijos kompanija dar nuo kažko skiepyti... Pavyzdžiui, svarstant klausimą dėl skiepijimo valstybės lėšomis nuo meningokokinės infekcijos, buvo pasigirdę visokių farmacijos kompanijų pseudopasiūlymų: skiepyti vaikus iki pilnametystės. Tai nelogiška, nes didžiausia rizika susirgti meningokokine infekcija - iki 7-8 metų.

Sveikas žmogus valstybei mažiau kainuoja nei susirgęs. Tačiau nežinau, ar būtinai turėtume visus skiepyti. Klausimas - kiek tai galėtų kainuoti, pavyzdžiui, paskiepyti visus norinčius nuo erkinio encefalito? Jei pusė milijono ar milijonas eurų - gal tai ir nėra labai daug, nes gydymas užtrunka ilgai ir jo kaštai labai dideli. Tačiau kai pasižiūri, kiek per metus suserga, kyla klausimas, ar tie skirti pinigai bus adekvatūs susirgusiųjų skaičiui.

Sakyčiau, labai dviprasmiška situacija, kyla daug klausimų. Tai, kas susiję su farmacija, apskritai nelengva suvokti - nesuprasi, kur moralė, kur verslas, kur būtinumas, kur sveikata. Tarp moralės ir biznio - labai mažas žingsnis.


Agnė Širinskienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė:

- Ar nebūtų racionalu sudaryti žmonėms galimybę nuo tam tikrų ligų pasiskiepyti nemokamai, nes valstybei tai būtų pigiau, nei juos susirgusius gydyti?

- Taip, būtų racionalu. Bet mes turime įvertinti tai, kad valstybės biudžetas yra ribotas ir viskam lėšų neužtenka. Dėl to yra žiūrima, kam tikslingiausia tas lėšas skirti. Pavyzdžiui, pagal dabartinius skaičiavimus, vakcinai nuo meningokokinės infekcijos reikėtų skirti antra tiek lėšų, kiek dabar skiriama visiems nemokamiems skiepams (2017 m. Imunoprofilaktikos programos priemonėms skirta apie 8,68 mln. eurų - aut. past). Tai yra milžiniška suma. Todėl dabar aiškinamasi dėl vakcinų efektyvumo ir dozavimo. Didžiojoje Britanijoje skiriama mažesnė jos dozė, o tai reiškia maždaug ketvirtadaliu mažesnę vakcinos kainą.

Kai kalbame apie erkinį encefalitą arba gripą, turime tam tikras rizikos grupes, kurioms tikimybė užsikrėsti yra didesnė. Erkinio encefalito atveju - miškininkai, gripo atveju - medikai. Dirbančius miške, kiek žinau, skiepija darbdaviai, medikus ir tam tikrų rizikos grupių asmenis gripo vakcina skiepijame nemokamai.

Dar egzistuoja toks rezervinis vakcinų sąrašas. Galbūt kada nors šios vakcinos bus nemokamos - kai gyvensime geriau ir biudžete turėsime daugiau lėšų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“