1 nuotr.Vakar minint Tarptautinę kovos su triukšmu dieną, mūsų šalis galėjo džiaugtis, kad per pastaruosius 10 metų triukšmo sukeltų profesinių ligų sumažėjo beveik perpus (nuo 30 proc. iki 17 proc.). Tačiau vis daugiau žmonių patiria nespecifinį triukšmo poveikį, kurio rezultatas - širdies ir kraujagyslių, skrandžio ligos, nemiga.
Statyba, medienos apdirbimas ir baldų gamyba, transportas, miškininkystė, žemės ūkis, melioracija, tekstilė, - tai sritys, kuriose dominuoja triukšmas ir jo sukeltos profesinės ligos. Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės Ritos Zubkevičiūtės, didžiausio progreso pasiekė žemės ūkio sritis, mat čia daug investuota į šiuolaikinę, saugesnę, tylesnę techniką. Triukšmo problema žemės ūkyje prieš 15 metų buvo pati didžiausia.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, iki penktadalio visų darbo vietų Lietuvoje darbuotojai patiria didelį triukšmo poveikį. Tačiau gyventojai skundžiasi retai, paprastai skundų Darbo inspekcija sulaukia pavasarį, kai biurų darbuotojams pravėrus langus girdisi šalia esančių statybviečių triukšmas. 2015 metais Valstybinė darbo inspekcija dėl triukšmo gavo 4 skundus dėl viešojo intereso, šiemet dėl triukšmo gautas vienas skundas.
„Dažniausiai žmonės patiria lėtinį triukšmo poveikį, tai yra klausos silpnėjimas, kai asmenį triukšmas veikia 5-30 metų. Žmogus pats to nepastebėdamas pradeda prasčiau girdėti. Iš pradžių prasčiau girdi aukšto dažnio garsus, vėliau - ir žemesnio dažnio garsus“, - teigė R.Zubkevičiūtė.
Nors esame pratę manyti, kad triukšmo problemos liečia tik statybininkus ar miško pramonės darbuotojus, dažnas mūsų patiriame nespecifinį triukšmo poveikį, kuris šiaip jau būdingas vadinamosioms intelektualinėms profesijoms. Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė pasakojo, jog toks triukšmas darbo aplinkoje nėra labai didelis, tačiau trukdo darbui, susikaupti, girdėti informaciją telefonu, vesti posėdžius ir taip toliau.
„Net ir nelabai didelis triukšmas žmogų išveda iš kantrybės, žmogus patiria stresą. Pats stresas žmones irgi veikia skirtingai, vieniems labiau veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, kitiems virškinimo sistemą, tretiems sutrinka miegas“, - sakė pašnekovė.
Triukšmo matavimus atlieka akredituotos laboratorijos, kurių Lietuvoje yra kelios dešimtys. Triukšmo lygis matuojamas triukšmamačiu įvedus dvi komponentes - žiūrima prietaiso rodmenys, kiek decibelų, plius fiksuojamas laikas, kiek žmogus su tuo triukšmu kontaktuoja.
Profesinės ligos dėl triukšmo dažniausiai nustatomos vyrams, tačiau yra sritis, kurioje nustatomos ir moterims, tai tekstilės pramonė. Tiesa, dalis profesinių ligų, sukeltų triukšmo, būna maisto pramonėje, daugiausia gėrimų pramonėje, kur konvejerinis darbas.
R.Zubkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad yra daug darbuotojų, ypač jaunų, kurie iš tikrųjų nesirūpina savo sveikata, jiems atrodo, jei klube naktį buvo triukšme, tai ir darbe triukšme gali būti visą dieną.
„Būna, darbdavio išduotų ausinių dėtis jie nenori, nes tai graužia, tai kutena, tai nepatogu. Su tokiu požiūriu dažnai susiduriame. Labai svarbu ramiai pabūti po triukšmingos darbo dienos, nes tada klausa atsigauna, vis dėlto jei nuolat save „kankinsime“ dideliu triukšmu, bėgant metams klausa silps ir jau nebeatsikurs“, - aiškino ji.
Reglamentuotas pavojingas triukšmo lygis yra 85 decibelai per 8 val. darbo dieną, tačiau tik bendrai žmonių populiacijai. Dalis žmonių turi jautresnę klausą, todėl jiems jau 75 decibelų triukšmas gali būti pavojingas.
Triukšmas (decibelais)
Paprasta žmogaus kalba 60
Lengvojo automobilio važiavimas 70-80
Sunkiasvorių vilkikų važiavimas 80-90
Lėktuvo keliamas triukšmas 130
Gręžtuvų, pjūklų keliamas triukšmas 100-120
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
