Tūkstančiai ligonių liks be vaistų

Nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, apie 150 tūkst. pacientų, norėdami tęsti gydymą, medikamentus turės pirkti iš asmeninių lėšų. Iš naujojo kainyno, Vaistų gamintojų asociacijos duomenimis, buvo išbraukti beveik keturi šimtai iki tol kompensuotų vaistinių preparatų. Tai vaistai, skirti sergantiems širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos bei kitomis ligomis.

Vaistinių preparatų pasirinkimas gyventojams Lietuvoje mažėja nuolat, pastebima Vaistų gamintojų asociacijos pranešime. Anot ekspertų, pagrindinė to priežastis - per griežtas teisinis reguliavimas. Skaičiuojama, kad nuo sausio iki balandžio, pirkdami receptinius kompensuojamuosius vaistus, kurie nebepatenka į kompensuojamųjų vaistų kainynus, gyventojai iš viso jau išleido apie 9 mln. eurų.

„Pacientų išleidžiamos sumos receptiniams vaistams, kurie yra kompensuojamųjų vaistų sąraše, bet nepatenka į kainyną, pastaruoju metu didėja. Pirmąjį metų ketvirtį žmonės už šiuos medikamentus sumokėjo maždaug 1,1 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Tai rodo, kad pacientai dažniau linkę tęsti jiems pasiteisinusį medikamentinį gydymą", - sako Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė.

Duomenys taip pat rodo, kad antrąjį metų pusmetį didėja vos 19 vaistinių preparatų bazinė kaina, o mažėja - daugiau nei 400. Tai reiškia, kad valstybės išlaidos šiose grupėse esantiems vaistams pastaruoju metu taip pat mažėja. Seimo rudens sesijoje numatyta svarstyti Farmacijos įstatymo pakeitimus. R.Bričkienė ragina politikus atsižvelgti į dabartines tendencijas ir priimti tokias pataisas, kurios užtikrintų didesnį vaistų pasirinkimą pacientams ir mažintų jų asmenines išlaidas gydymui.

„Jei į naująjį įstatymą būtų įtraukti pakeitimai, nustatantys vienodą maksimalią priemoką vaistams, turėtume visai kitokią situaciją. Pagal tokią tvarką, šiame kainyne būtų likę 65 vaistiniai preparatai ir tai leistų bent 100 tūkstančių pacientų tęsti jiems įprastą gydymą, neperkant jiems priklausančių kompensuojamųjų vaistų už pilną kainą. Nebūtų korektiška įstatymo pakeitimais bandyti perauklėti pacientus keisti savo įpročius. Tai turėtų tapti ilgalaike valstybės sveikatos raštingumo strategija", - teigia asociacijos vadovė.

Farmacijos įstatymo pakeitimus Seimas turi priimti iki metų pabaigos, nes pernai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Tvarka turi būti pakeista ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 2 d.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis „Vakaro žinioms" sakė, kad tai, apie ką kalba farmacininkai, deja, nėra lobizmas ar faktų iškraipymas.

„Kai vaistai išimami iš sąrašo arba kai prekybininkai atsisako teikti kompensuojamuosius vaistus, pacientams atsiranda pareiga patiems juos pirkti. Noriu priminti mano buvusio patarėjo atvejį. Jam ilgą laiką buvo kompensuojami vaistai, paskui vaistininkams nebeapsimokėjo prekiauti dėl ministerijos sumažintų įkainių, todėl vaistai buvo išbraukti. Patarėjui teko mokėti pilną kainą - 700 eurų per mėnesį. Panaši situacija buvo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, kai jis sugalvojo kas ketvirtį keisti kompensuojamųjų vaistų kainyną, tvarką ir metodiką. Jo pirmtakas Aurelijus Veryga buvo sukėlęs skandalą, kai nusprendė, kad visų pirmą turi būti kompensuojamas pats pigiausias vaistas. A.Dulkys dabar tęsia jo politiką", - teigė R.Žemaitaitis.

Pasak politiko, ministerija bando sutaupyti.

„Todėl žmonėms priemokos už vaistus vis didėja. Nors mes ir taip pagal vaistų priemoką pirmaujame Europoje. Jei neklystu, priemoka pacientams siekė apie 12,5 proc. Dabar bus dar daugiau. Aišku, gali pasirinkti kitus vaistus, tačiau reikės pačiam susimokėti", - akcentavo Seimo narys.

Asociacijos „Gyvastis", vienijančios ligonius po transplantacijų ar jų laukiančių, vadovė Aušra Degutytė, sakė, kad naujovės labiausiai palies širdies ligomis sergančiuosius, nes daugiausiai išbraukta kardiologinių, kraujospūdį reguliuojančių medikamentų.

„Aišku, yra didelis pasirinkimas kitų kardiologinių vaistų. Tačiau jei žmogui ilgai tiko vieni vaistai, tai geriau jų nekeitinėti. Žinome ne vieną atvejį, kai pakeitus kardiologinius vaistus atsirado širdies permušimai, netgi haliucinacijos. Mums, kaip „Gyvasties" asociacijai, aktualūs vaistai kol kas neišbraukti. Tačiau esame girdėję, kad ir mums aktualių vaistų gali laukti neigiamos naujovės", - sakė A.Degutytė.