Skiepai yra vienas svarbiausių medicinos pasiekimų per pastaruosius 200 metų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai 2 mln. gyvybių. Tačiau mūsų šalyje ir kitose Europos valstybėse daugėja neskiepytų žmonių, sustabdytos pavojingos infekcijos vėl puola.
Kodėl turime elgtis atsakingai, remtis tik moksline ir medicinine informacija, o ne gandais, konsultuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva RAZMUVIENĖ.
- Ar skiepai nuo kai kurių pavojingų ligų yra privalomi, ar patys tėvai gali nuspręsti, skiepyti savo mažylį ar ne?
- Privalomojo skiepijimo nėra, šioje srityje jokios prievartos negali būti. Vakcinomis galima suvaldyti 28 ligas. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame vaikų skiepų profilaktikos kalendoriuje rekomenduojamas skiepijimas nuo 10 infekcinių ligų. Šis kalendorius yra nepakeistas nuo 2007 metų, tačiau reikėtų rasti galimybių skiepyti nuo daugiau ligų, įvesti vaikų iki 2 metų privalomą skiepijimą nuo pneumokokinės infekcijos, skiepyti paaugles mergaites nuo žmogaus papilomos viruso, kad sumažėtų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu. Vyresniems nei 65 metų žmonėms pneumokokinė vakcina turėtų būti skiriama nemokamai, tačiau kol kas šios priemonės yra įstrigusios.
- Kodėl dalis žmonių ėmė abejoti skiepų nauda? Ar mūsų šalyje yra buvę kokių nors komplikacijų po skiepijimo?
- 2009 metais po gripo pandemijos žiniasklaidos priemonėse buvo paskleista žinia, neva skiepai gali būti kenksmingi. Įvairių religinių įsitikinimų, judėjimų atstovai skleidė mokslu nepagrįstą informaciją apie vakcinas ir imunizaciją, o žmonės patikėjo, kad skiepai yra blogi. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, Lietuvoje nėra užregistruota nė vieno atvejo, kad po skiepų būtų kilę rimtų sveikatos sutrikimų ar negrįžtamų pakitimų. Kasmet paskiepijama apie 800 tūkst. vaikų ir suaugusiųjų, o reakcijų užregistruota vos 50, arba 0,006 proc. Jos buvo lengvos - paraudimas ar sukietėjimas skiepo vietoje, pakilusi temperatūra, tačiau nebuvo ir negali būti stiprių reakcijų.
- Kokios žalos padarė abejonės dėl skiepų naudos?
- Skaudžiausia, kad šiemet mirė nuo kokliušo nepaskiepytas ir negydytas vaikas. Šiemet per pirmą pusmetį kokliušu susirgo net 82 vaikai. Pernai buvo užregistruota tik 30 atvejų, sergančiųjų daugėja, nes yra vis daugiau neskiepytų vaikų. Kokliušo sukėlėjas plinta oro lašeliniu būdu, kosulio priepuoliai gali sutrikdyti kvėpavimą, sukelti kitas sunkias komplikacijas, pražudyti vaiką. Du trečdaliai susirgusiųjų šia liga yra vaikai nuo 10 metų.
Sergamumas užkrečiamomis infekcinėmis ligomis pamažu auga ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse, nes mažėja besiskiepijančiųjų. Pernai Europoje tymais jau sirgo net 32 tūkst. žmonių, o ankstesniais metais būdavo tik pavieniai atvejai. Ligos protrūkis kilo po 3-4 metų nustojus skiepyti nuo šios ligos. Pernai į Lietuvą ši liga buvo įvežta 7, šiemet 2 kartus.
- Kodėl būtina skiepytis? Gal yra kitų būdų išvengti sunkių infekcinių ligų?
- Skiepai yra vienintelė specifinė profilaktinė priemonė ligoms sustabdyti. Nespecifinėmis priemonėmis, tokiomis kaip grūdinimasis, judėjimas ar kitomis, neįmanoma suvaldyti sukėlėjų, nuo jų apsaugo tik antigenai. Vakcinos ligas tik sustabdo, o jų sukėlėjų nesunaikina. Virusai neišnyko, jie laukia tinkamo momento pulti neskiepytus žmones. Vakcinos užkerta kelią plisti epidemijoms, nes paskiepytieji įgyja imunitetą, tampa atsparūs ligai.
Profesionalai medikai žiniasklaidos priemonėse turėtų aktyviau kalbėti apie skiepų naudą. Neleisdami skiepyti mažylio, tėvai elgiasi egoistiškai, nesusimąsto, kad rizikuoja ne tik jo sveikata, gali sudaryti savo vaikui kliūčių gyvenime, pavyzdžiui, sutrukdyti išvykti studijuoti į kitą šalį. Tokių klaidų ištaisyti neįmanoma, dvidešimtmečio jaunuolio jau nepaskiepysi nuo tuberkuliozės.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
