5 nuotr.Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu nepritaria Seime gimusiai idėjai nustatyti, kad vaikų profilaktiniai skiepijimai nuo Pasaulio sveikatos organizacijos likviduojamų infekcijų (poliomielito, tymų, raudonukės) yra privalomi, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų.
Šiuo metu Žmonių užkrečiamųjų ligų įstatyme nustatyta, kad imunoprofilaktika atliekama tik asmeniui sutikus. Už vaikų skiepijimą yra atsakingi tėvai ar globėjai. Skiepijimas Lietuvoje nėra privalomas. Sveikatos apsaugos ministras pernai yra patvirtinęs Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kuriame nustatyta, kad vaikai poliomielito vakcina skiepijami 2, 4, 6, 12 mėn. ir 6-7 metų, o trivalente tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina -15-16 mėn. ir 6-7 metų.
Pastaruoju metu Lietuvoje stebimas asmenų, nepagrįstai atsisakančių skiepyti vaikus, didėjimas, todėl nepaskiepytų nuo šių ligų vaikų skaičius kasmet didėja. Skiepai nuo tymų ir raudonukės yra privalomi Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, nuo poliomielito - Belgijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, privalomų skiepų nereikia dėl kelių priežasčių.
„Tyrimų rezultatų duomenimis, privalomasis skiepijimas gali paskatinti neigiamą požiūrį į skiepijimus ir net skiepijimo aprėpčių sumažėjimą. Tyrimai parodė, kad sveikatos priežiūros specialistai yra tie žmonės, kurie turi didžiausią įtaką požiūriui į vakcinas formuoti ir skiepijimų apimtims didinti, todėl sveikatos priežiūros specialistų mokymas turėtų būti vienas iš svarbiausių prioritetų. Tarptautinės organizacijos ragina intensyviau vykdyti komunikavimo veiklą ir didinti informuotumą apie skiepijimo naudą, nustatyti reikalavimą reguliariai tikrinti skiepijimo statusą, taip pat nuolat užtikrinti galimybę pasiskiepyti įvairiais gyvenimo etapais, siekiant padidinti skiepijimo aprėptis ir valdyti užkrečiamąsias ligas“, - dėsto ministerija.
Ji, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas privalomų skiepų teisinį reguliavimą, nurodė, kad tai susiję su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu garantuojama teise į privatų gyvenimą, apimančia ir asmens fizinį bei psichologinį vientisumą. Tokį sprendimą jis priėmė dar 2002 m. vieno piliečio byloje prieš Italiją.
