1 nuotr.Buvo laikai, kai vyrai negalėdami atiduoti skolos, gautos netgi be popieriaus, o davus garbės žodį - nusišaudavo.
Buvo laikai, kada vyrai dėl garbės ar moters ankstų rytą važiuodavo užmiestin į dvikovas pistoletais, kurių kalibras kaip priešlėktuvinės automatinės patrankos ir pataikymas nunešdavo pusę galvos. Iškviestas atsisakyti nedrįsdavo niekas, nes tada jo nebegerbs visą gyvenimą.
Mūsų vaikystėje kiemo draugams duotas garbės žodis buvo tikros garbės žodis. Ir visi žinojom, ką jis reiškia. Nepadarius ko žadėjai privalėjai viešai atsiprašyti ir gaudavai šimtą "pėndelių" arba niekas su tavim nebedraugaudavo.
Dabar garbės žodžių nebeduodama, niekas nebesišaudo ir kardais nesikapoja. Ir niekas nebekviečia išeiti vyriškai pasikalbėti. Kapojasi liežuviais nuotoliniu būdu, šaudosi ekskrementais feisbukuose, pasitelkę draugelius per atstumą. Susibūrę į gaujas, kur visi drąsūs. Arba nusisamdo brangius advokatus teismuose, kur už garbę juk gali prisiteisti pinigų!
Mantijuoti teisėjai su ant masyvių grandinių pakabintais vyčiais, rimtais veidais klausosi įrodymų, kiek kurio garbingo asmens garbė ir orumas kainuoja. Ir svarsto, kiek už ją duoti tūkstančių. Nes melo pasaulyje juk svarbu ne garbingumas, vertybė yra tik vieša reputacija. Ar kas nors apie tave ko nors nepasakė?
O jei pasakė nesąmonę - tai vis tiek tau dar labiau šakės! Nes esi apspjaudytas - kas norės net šalia troleibuse pastovėti? Dar kas nufotografuos! Paskelbs! Nors visi žino ar bent numano, kaip gyveni. Smerkia nedorybę abstrakčiai, tačiau garbina jos dėka pasiektus rezultatus ir žmones konkrečiai.
Svarbu, kad nebūtum pagautas - ir būsi garbingas. Nebegėdinga net pačiam sau garbės reikalauti, naudojantis įtaka. Visokie garbės pirmininkai ir faktiniai valstybės valdovai naktimis nemiega, vis svajoja apie dar kokį nors titulą ar pašlovinimus.
Kur jau ten atsiminsi klasiką, kad garbės negalima nei gauti, nei atimti? Ją galima tik prarasti. Garbingumas yra paprastas, kasdieniškas, kylantis iš tavo sąžinės gelmės. Tylus įsivertinimas paties savęs, be jokių pastangų, pasirodymų, teismų, nereikalaujantis jokio atlygio ir nuopelnų. Garbingumas tiesiog yra kaip oras, kuriuo kvėpuoji.
Jį pajunti tik tada, kai pritrūksta.
