Algimantas RUSTEIKA: Apie „Trampo tarifus"

Na, mūsų narvuose laikomi tai dabar žiauriai pyksta ant D.Trampo. Ypač už Ukrainą ir už tarifus. Bet su Ukraina jau kaip ir baigtas kriukis, Europa jos net į savo šventąją Sąjungą nesirengia priimti, vien kažką pliurpia apie 2030 metus. Ir baisiai urzgia ant Donaldo, kad tas jų į pasaulio dalybas irgi nesirengia priimti.

Taigi, liko tarifai. Čia vargšę nekaltą Europą taip pat vyresnysis brolis vis skriaudžia. Ta baltais kumšteliais mojuoja ir, sako, imsis baisaus keršto. Greit jam, matyt, paskelbs baisias sankcijas. Todėl mes pakalbėkim, kodėl tų tarifų D.Trampui prireikė.

Prireikė todėl, kad JAV irgi artėja po truputėlį krachas. Atėjo metas ir amerikiečiams gelbėti Ameriką. Nes amžinai gyventi skolon, net ir turint privačią pasaulinių pinigų spausdinimo mašinėlę, nebeišeina. "Laisvoji prekyba" leidžia paskutinį kvapą, Pasaulio prekybos organizaciją gali tekti uždaryti.

JAV pateko į savo pačios sukurtos globalizmo tvarkos spąstus. Valstybės skola jau 36 trilijonai dolerių. Tai 36 000 milijardų, jeigu ką. Lietuvėlės biudžetas 23 milijardai, taigi mes nieko nedirbdami galėtume gyventi už JAV skolą 36 000 : 23 = 1565 metus.

Nuo žaliosios beprotybės stambieji gamintojai pabėgo ten, kur jos nėra. Ir kur pigesnė darbo jėga bei resursai. Amerikos žalieji mulkiai stambiausią šalies resursų - dujų ir naftos - verslą susino dešimtmečiais. O Pekino komunistai tai savo verslą subsidijuoja, kad jis dar pigiau ir dar daugiau gamintų eksportui.

Amerikos rinka - didžiausia, BVP - apie 25 proc. pasaulinio. Ir premijinė rinka, kur žmonės bagoti ir daug perka, tai tau ne koks Bangladešas. Tai visi ir veža į Ameriką prekes, ir azijiečiai, ir europiečiai. Ir kaip patogu, tie amerikonai juk durni - jokių muitų, laisva prekyba! Valio!

Prekybos deficitas JAV - rekordinis per visą žmonijos istoriją, artėja prie trilijono per metus, pernai jau buvo 918 milijardų dolerių. Kur tokią skylę užkiši ir dolerio stabilumą išgelbėsi net su nuosava USD spausdinimo mašinėle... O jei to nesustabdysi, apie pasaulinį viešpatavimą, trukusį dešimtmečius, greit galėsi tik pasiskaityti istorijos vadovėliuose.

Tai D.Trampas ir daro tai, ką jau seniai reikėjo daryti. Jis tiesiog klausia: kodėl kiti gali laisvai vežti savo prekes į JAV, o jei JAV nori eksportuoti - susiduria su kitų valstybių didžiulių muitų barjerais?

Kur dar kitos netarifinės kliūtys: importo ir licencijavimo apribojimai, prekybą ribojantys standartai, atitikties vertinimo procedūros ar techniniai reglamentai, sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, netinkamas patentų, autorių teisių, komercinių paslapčių ir prekių ženklų režimas bei visa kita popierių ir reguliavimų lavina, kuria garsėja olimpinė biurokratizmo čempionė - Europos Sąjunga?

Kur čia ekonominė ir politinė logika, kur teisingumas, apie kurį dabar visi iš to dešimtmečiais pasipelniusieji ėmė žviegti? Kodėl genialieji mūsų kuodžiai su mačiuliais nekomentuoja D.Trampo lentelėje pateiktų skaičių? Neteisingi? Jei taip būtų - visas pasaulis apie tai klyktų, bet nekalba niekas. Vadinasi, jie tikri.

Ir iš jų aiškiai matyti, kad JAV įveda valstybėms muitus dvigubai mažesnius, negu tos valstybės taiko JAV prekėms. Tarifai Kinijai bus 34 proc., nors jie Amerikai taiko 67 %. Europos Sąjungai D.Trampo tarifas bus 20 proc., nors ES taiko Amerikai 39 %. Vietnamui 46 proc., kuris Amerikai taiko 90 proc. Ir taip toliau. Mokėsite lygiai pusę to, ką taikote mums. Blogai?

Ir Amerika gali tai daryti. Ji aprūpina savo vidaus rinką vietinės gamybos prekėmis beveik 70 proc., kai tuo tarpu dauguma kitų didžiųjų ekonomikų nei pusės to neišgali. Taip, jai bus kurį laiką sunkiau, kaip ir kiekvienam ligoniui išpjovus auglį. Bet kitiems bus sunkiau, todėl bus priversti nusileisti.

Jokio kritinio pabrangimo kasdienėms prekėms, apie ką savo paklodėse postringauja nuskriaustieji, nebus, nes jomis Amerika apsirūpina pati ir pilnai. Būtiniausiems resursams ir žaliavoms tarifai neįvedami. JAV taip pat tarsis su tais, kurie mažins savo muitus, dėl abipusio mažinimo. Be abejo, naudos šį ginklą ir politiniams tikslams - tai normalu.

Ilgalaikėje perspektyvoje pasaulio stambieji gamintojai, kurie be JAV rinkos neišsivers, bus priversti investuoti į JAV ir bent dalį gamybos perkelti į JAV tarifams apeiti. Amerikos verslas bus apsaugotas nuo pigios konkurencijos, paremtos ne tiek prekių kokybe, kiek prekybos mokesčių nelygybe, ir gamyba ims didėti.

Mūsų antitrampinėje ekstazėje griūnančių ant nugaros propagandistų kalbos apie tai, kad importo mokesčius susimoka galutinis vartotojas ir amerikiečiai nukentės - nieko vertos. Tiesiog importuotojai bus priversti mažinti kainas tam, kad atlaikytų konkurenciją amerikietiškiems analogams. Mūsų "Pirk prekę lietuvišką" už Atlanto gali greitai tapti "Pirk prekę amerikietišką"...

Be to, už galimybę uždirbti JAV rinkoje beprotiškus pelnus bus priversti pasidalinti pasauliniai ofšorų sukčiai. Dabar prekes, pagamintas pigios gamybos šalyse, superka mokesčių rojuje registruotas "importuotojas" ir 10 kartų brangiau parduoda JAV prekybos tinklui, nemokėdamas jokių pelno ir kitų mokesčių. Tai tegu bent muitą valstybei, iš kurios uždirba, sumoka - nenubiednės.

Ir tam nebereikia nei Kaimano ir Mergelių salų, nei kokių nors Bahamų, Belizo ar Bermudų. Pačiose JAV jau pilnu tempu veikia globalistų sukurti ofšorai. Vien JAV Delavero valstijoje, kur įmonės atleistos 100 proc. nuo visų mokesčių, yra iki 70% iš 500 didžiausių pasaulio įmonių, daugiau nei 50% JAV listinguojamų bendrovių, daugiau nei 50% Amerikos kontroliuojančiųjų bendrovių. Čia firmų savininkai ir direktoriai gali būti anonimiški, tam tikrose verslo rūšyse nėra apskaitos reikalavimų. Ką bekalbėti apie Nevadą, Floridą.

Na, o ką pimpačkiukai iš Europos Sąjungos darys? Uršulė kalba apie suartėjimą su Afrika, Pietumis, Kinija, Indija... Nors kuo didesni bus JAV tarifai Kinijai, tuo daugiau pigių prekių plūs į Europą. Žaliojo kurso ir brangių resursų alinamos Europos įmonės tiesiog nepajėgs kovoti su žemomis kainomis, o recesija jau beveik visiems ant nosies.

Sakote, bus labai blogai? Ir tegu būna. Nes dabar, kai krizė pribrendo ir Europos Sąjungos šalių valdžiukės visomis keturiomis nori išsaugoti sau naudingą padėtį ir nieko toliau nedaryti, galioja taisyklė "kuo blogiau, tuo geriau". Ši situacija gali tiesiog paspartinti permainas, kurios jau seniai būtinos ir visiškai neišvengiamos.