Algimantas RUSTEIKA: Ar vėl lietuviai žudys lietuvius?

Ir negalvokit, kad tas numatoma karo atvejui. Tai dabarčiai ir susidorojimui su bet kokia valdžios kritika, žodžio laisve, Konstitucija ir opozicija. Tai dar konservatorių pradėto plano tolesnė realizacija.

Tam dar 2022 m. pradėta Lietuvos šaulių sąjungos reforma. Ši organizacija, skirta kovoti su išorės priešu ir ginti valstybę, dabar perorientuojama kovai su vidaus politiniais oponentais ir įrankiu ginti valdžiai.

Visų pirma sutvarkytas pavaldumas ir įstatyminė bazė. LŠS vadą skiria nebe Krašto apsaugos ministras, o premjeras. Ir, svarbiausia, šauliams įstatymu leista vykdyti policines funkcijas, taikyti prievartos priemones ir vartoti ginklą prieš savo valstybės piliečius.

Dar 2016 metais buvo viešai paskelbti Šaulių sąjungos patarimai, kaip elgtis vidaus priešų atžvilgiu. Nuo kai kurių sąjunga po to lyg ir atsiribojo, komentuodama, kad tai atskirų narių nuomonė, lyg tai ir nelabai. Nes tekstas taip iki šiol ir paliktas viešai prieigai portale.

Patarimais dalijosi Lietuvos šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas ir Lietuvos šaulių sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius.

Kas įdomiausia, autoriai dabar socialiniuose tinkluose vėl dalijasi šiais patarimais. Ir sulaukia didelio palaikymo. Pažiūrėkime, kas gi mums ruošiama. Ir suprasime, kad rengiamasi kovoti ne su išorės priešu, kas yra karinės formuotės paskirtis pagal įstatymą, o su savais piliečiais.  Iki mirties bausmės.

Atskiriami du esminiai tikslai. Pirmas - kolaborantą įbauginti, priversti jį nevykdyti priešiškos veiklos. Antras - visiškai sunaikinti.

Pradėti rekomenduojama nuo gąsdinimo. Lengvai įgyvendinamas, pakankamai efektyvus būdas - įspėjimo lapeliai. Įmesti laišką į pašto dėžutę. Adresuotą konkrečiam asmeniui su konkrečiais reikalavimais. Būtina nurodyti terminą iki kada turi nutraukti kenkėjišką veiklą. Parašyti, kokios sankcijos numatytos.

Galima įspėti kelis kartus. Po pirmojo įspėjimo atlikti kokius nors veiksmus, kurie buvo išdėstyti pirmajame įspėjime. Jei tai neefektyvu, tuomet galima imtis kitų veiksmų - padeginėjimo, langų daužymo, turto naikinimo.

Efektyvi priemonė yra užrašai viešoje erdvėje. Ant kolaboranto turto, automobilio, namo. Išjuokiantys, niekinantys užrašai. Dažniausiai tokius grasinimus bandoma nuslėpti, todėl pakartotinius geriau „įteikti" viešai. Pavyzdžiui, kartu su plyta per darbovietės langą. Tuomet apie tai sužinos daugiau kolaboruojančių asmenų. Jie taip pat bus įbauginti.

Be to, įvykdžius grasinimą, kitiems kolaborantams bus rimtas signalas. Kita priemonė - artimųjų gąsdinimas. Kad ir kas sakytų, kad tai nemoralu, bet tai veiksminga. Nebūtinai grasinti fiziniu susidorojimu.

Galima "tiesiog pakalbėti".

Paprastas pokalbis su žmona, paaiškinant, kad jei vyras nenutrauks veiklos, tuomet jūs ir jūsų vaikai nukentės. Galima raštelį įteikti vaikui, kad perduotų. Įbauginta žmona turės gerokai didesnį poveikį nei dešimt grasinamųjų laiškų.

Dažnai kolaborantai savo artimuosius stengiasi slėpti. Bet juk galima gauti informaciją, kur išvežta šeima, ir ją surasti. Tada labai efektyvu jam nusiųsti artimųjų nuotrauką. Geriau su kovotojais greta. Na, rimtais, ginkluotais diedais, aišku. Tai bus rimtas signalas, kad jo šeima nėra saugi.

Po pirmų mandagių perspėjimų, jei jis tokios kalbos nesupras, galima gerai primušti. Kitas veiksmingas būdas - viešoje vietoje pririšti prie gėdos stulpo su užrašu ant kaklo. Efektyviau nuogą. Arba nuogą išmesti iš automobilio viešoje vietoje. Irgi su užrašu po kaklu. Be abejo, reikia nepamiršti šių vaizdų nuotraukų išplatinti socialiniuose tinkluose. Ypač skausminga moraliai.

Po šių "lengvų, moralinio spaudimo" formų, pereinama prie rimtesnių. Jei grasinimo veiksmai neduoda efekto, tuomet reikia griežtesnių argumentų - fizinių bausmių - laisvės atėmimo. Būtina parodyti, kad bus imtasi vis skaudesnių priemonių.

Ir galiausiai - vykdomas karo lauko teismas ir, pagal "Lietuvos respublikos įstatymus" (?), už valstybės išdavystę paskiriamas nuosprendis. Nors LR įstatymuose ir nėra numatyta mirties bausmė. Teismas sprendimą gali priimti ir už akių (!).

Kad vėliau kovotojai nebūtų persekiojami, būtina visus procesinius reikalavimus vykdyti "pagal Lietuvos respublikos įstatymus ir Konstituciją". Visas bylas fiksuoti raštu. Apie įvykdytus nuosprendžius būtina informuoti visuomenę, kad visi žinotų.

Tokios citatos iš šaulių "patarimų". Kurie vėl plačiai skleidžiami, komentuojami, dalinamasi konkrečiais būdais, kaip geriau naikinti tuos priešus - plaktuku, sudeginti ar sušaudyti. Neapykanta liejasi laisvai ir vis plačiau.

Jei galvojate, kad valdžia ir visokie viešosios tvarkos pareigūnai, specialiosios tarnybos šito nemato - galvokite sau toliau į sveikatą. Tokie raginimai kokios nors šventosios šeimos, šventosios tautos ar šventosios mažumos atžvilgiu nedelsiant pastebimi ir veiksmų imamasi žaibiškai.

Valdžios neveiklumą suprantu tik vienu būdu - šis "nepastebėjimas" yra ne kas kita, kaip tylus pritarimas. Neapykantos savo priešininkams auginimas ir savo šalininkų, galimo smurto vykdytojų skatinimas.

Šitaip valdžiai "nedalyvaujant", subrendo ir, prasidėjus nestabilumui visuomenėse, buvo vykdomi visi masiniai bolševikų, chunveibinų, nacistų pogromai prieš kitaip manančius ir politinius priešininkus.

Nejaugi niekas nematote tokio pavojaus? Ar visi tyliai jį toleruojate?

Ar prasidėjus tam, ko nelaukiam, vėl dalis lietuvių su mūsų valstybės uniformomis ims šaudyti ne į priešą, o terorizuoti savus? Ar vėl lietuviai žudys lietuvius? Nes susipriešinimo, susiskaldymo ir tarpusavio neapykantos riba jau beveik peržengta.

O gal manote, kad tai nekalti suaugusiųjų žaidimai, pasikalbėjimai ir „nuomonių raiška"? Kad pasiekiantys gandai apie komendantūrų sudėties sudarymą remiantis tokiomis nuostatomis ir gandai apie jau dabar sudarinėjamus „nepatikimųjų" sąrašus, su kuriais "bus dirbama", yra tik gandai?

Viešai kreipiuosi į Lietuvos šaulių sąjungos vadovybę, kviesdamas įvertinti tokius šaulių "patarimus" ir oficialiai, išsamiai paaiškinti visuomenei savo organizacijos poziciją. Ir į Seimo narius - parodykite situacijos suvokimą ir imkitės priemonių visuomenei konsoliduoti. Slydimą į bedugnę būtina stabdyti, nes tokie procesai yra negrįžtami.