1 nuotr.Pralekia metai ir kažkada išgyventi įvykiai sugrįžta, tik jau be išankstinių įsitikinimų ir neapykanta kunkuliuojančių vertinimų. Galima ramiai pažvelgti, kas buvo ir ko nebuvo. Tiesiog pamatyti istorinius, skausmingus įvykius žmogiškoje, o ne politinės beprotybės šviesoje.
Apie tai reikia parašyti todėl, kad mūsų žiniaKLAIDA tą tiesiog nutylės - jau nutyli. Nes jai nereikalinga nepatogi tiesa ir nerūpi pateikti žmonėms visą informaciją. Tada gal galėsime atsikratyti nesupratimo, jei tik tai mums dar yra įmanoma.
KAS ATSITIKO
Europos žmogaus teisių teismas baigė nagrinėti bylą dėl 2014 m. gegužės 2 d. Odesoje vykusių susirėmimų, kurių metu žuvo ir profesinių sąjungų pastate buvo gyvi sudeginti 48 žmonės, o daugiau kaip 200 buvo sužeista. Į teismą kreipėsi 28 asmenys, iš kurių 25 neteko savo artimųjų ir 3 pareiškėjai, likę gyvi po gaisro, bet patyrę sužalojimų.
Teismas pabrėžė, kad nevertina politinio įvykių konteksto, dalyvių įsitikinimų, politinių tikslų ir visko, kas susiję su politika. Ir nenagrinėja kriminalinių bylų ir atskirų asmenų atsakomybės, o tik žmogaus teisių klausimus ir valstybės institucijų veiksmus.
ŽINOJO, BET NIEKO NEDARĖ
Nustatyta, kad Ukrainos valdžia turėjo informaciją, žvalgybos duomenis ir socialinių tinklų įrašus apie galimus masinius susirėmimus. Privalėjo stiprinti saugumą, tačiau nieko nebuvo padaryta. Policija ignoravo žvalgybos įspėjimus apie pavojų. Nebuvo jokių pastangų atsiųsti papildomas policijos pajėgas ar rimtų bandymų užkirsti kelią susirėmimams, pasibaigusiems žudynėmis.
Prasidėjus smurtui nebuvo suaktyvintas masinių riaušių valdymo planas. Kaip delikačiai konstatavo Teismas teisine kalba, "valstybės pareigūnams ir institucijoms priskirtinas aplaidumas viršijo sprendimo klaidą ar neatsargumą". Nustatyta, kad ugniagesių mašinų siuntimas į gaisro vietą buvo tyčia atidėtas 40 minučių, o policija nesikišo, kad padėtų greitai ir saugiai evakuoti žmones iš pastato. Išvertus į žmogišką kalbą tai reiškia, kad valdžia tiesiog sąmoningai skatino žudynes ir joms pritarė.
Tyrimą vykdžiusios institucijos nedėjo pakankamai pastangų, kad surinktų ir įvertintų visus įrodymus. Užuot įrengus policijos perimetrą nukentėjusioms miesto centro vietovėms apsaugoti, vietos valdžia po įvykių pirmiausia nusiuntė valymo tarnybas į šias zonas. Pirmas patikrinimas vietoje buvo atliktas tik beveik po dviejų savaičių ir nedavė jokių reikšmingų rezultatų. Taip pat Profsąjungų rūmai po įvykių 17 dienų buvo laisvai prieinami visuomenei.
NIEKAS NIEKO IŠ ESMĖS NETYRĖ
Nustatyti rimti trūkumai užtikrinant ir apdorojant teismo ekspertizės įrodymus. Kai kurie esminiai įrodymai niekada nebuvo išnagrinėti, o kai kurios ekspertizės ataskaitos buvo paskelbtos visai neseniai arba tebebuvo laukiamos praėjus daugeliui metų po įvykių. Nors buvo daugybė nuotraukų ir vaizdo įrašų apie susirėmimus miesto centre ir gaisrą Profsąjungų rūmuose, nebuvo stengiamasi nustatyti kaltininkus.
Nebuvo atliktas joks kriminalistinis atpažinimas dėl foto ir vaizdo įrodymų, kuriuose matyti, kaip konkretūs asmenys šaudė per susirėmimus ir dalyvavo užpuolant gaisro aukas prie Profesinės sąjungos pastato. Teismas taip pat pažymėjo didelių tyrimų trūkumų, susijusių su skirtingais asmenimis ir jų vaidmeniu įvykiuose.
Pavyzdžiui, baudžiamasis tyrimas dėl Maidaną remiančio aktyvisto, įtariamo šaudžius į prieš Maidaną nukreiptus aktyvistus, keturis kartus buvo nutrauktas dėl identiškų priežasčių, neatsižvelgiant į ankstesnę kritiką. Kalbant apie 19 antimaidano aktyvistų, įtariamų masinių riaušių organizavimu ir dalyvavimu jose, tyrimas buvo toks akivaizdus, kad iškėlė arba akivaizdaus valdžios institucijų nekompetencijos, arba tiriamojo darbo sabotavimo kaltinamojo naudai klausimus.
Apibendrindamas Teismas konstatavo, kad nebuvo atliktas tinkamas 2014 m. gegužės 2 d. įvykių tyrimas. Niekada nebuvo ginčijama, kad priešgaisrinės tarnybos regiono vadovas buvo atsakingas už pavėluotą ugniagesių mašinų dislokavimą Kulikovo aikštėje, tačiau beveik dvejus metus po įvykių jo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks baudžiamasis tyrimas. Tuo tarpu jis pabėgo į Rusijos Federaciją.
VYKDYTI TYRIMAI IR TEISMAI NEBUVO NEPRIKLAUSOMI
Nors prokuratūrai per du mėnesius nuo įvykių buvo pranešta, kad planas, taikomas masinių neramumų atveju, neįgyvendintas, o dokumentai, susiję su tariamu jo įgyvendinimu, buvo suklastoti, pranešimas apie įtarimą apygardos policijos vadovui buvo paskelbtas tik po metų.
Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama apie aštuonerius metus, o po to minėtas pareigūnas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes suėjo senatis jam pareikštiems kaltinimams.
Teismas pabrėžė, kad teisė į tiesą priklauso ne tik aukoms ir jų šeimoms, bet ir visuomenei. Tyrimą vykdžiusios Ukrainos institucijos nepagrįstai atmetė pareiškėjų prašymus dėl nukentėjusiųjų procesinio statuso arba iš viso nenagrinėjo jų prašymų.
Teismas taip pat nusprendė, kad tyrimas nebuvo nepriklausomas. Atsižvelgiant į policijos bendrininkavimo 2014 m. gegužės 2 d. masiniuose neramumuose įrodymus, visą tyrimą turėjo atlikti nuo policijos visiškai nepriklausomas organas. Taip nebuvo. Priešgaisrinės tarnybos veiklos tyrimas taip pat nebuvo nepriklausomas.
SPRENDIMAS
Teismas pripažino, kad Ukraina pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 2 straipsnį (teisė į gyvybę).
O taip pat 8 straipsnį (teisė į privatų gyvenimą) dėl nepagrįsto velionio kūno sulaikymo. Viena iš pareiškėjų kelis kartus identifikavo savo žuvusio tėvo kūną, tačiau tyrėjai jį vis tiek saugojo keletą mėnesių, nesiimdami jokių papildomų atpažinimo priemonių. Tik dėl Jungtinių Tautų stebėjimo misijos vadovo įsikišimo žuvusiojo kūnas buvo pagaliau atiduotas artimiesiems palaidoti.
Teismas priteisė nukentėjusiems kompensacijas už neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
LIETUVA
Kodėl tą rašau ir kuo tai mums reikšminga? Vos apie tai paskelbęs socialiniuose tinkluose pasibaisėjau. Nedelsiant atsirado komentatorių, kurie ėmė žudymą ir gyvų žmonių sudeginimą teisinti. Argumentas vienas - tai buvo vienas iš lemiamų momentų Ukrainos istorijoje, norint išsaugoti Odesą nuo Donbaso likimo.
Tačiau kaip tą tikslą pateisina Ukrainos valstybės institucijų specialus nesikišimas ir ramus žudynių stebėjimas jau po to, kai susirėmimų baigtis buvo aiški? Kai viena pusė fiziškai jau nugalėjo? Savo neveiklumu leidžiant žmonėms mirti net tada, kai tai nebeturėjo jokios reikšmės tam, dėl ko buvo kovojama? Dangstant ir išsukinėjant nusikaltėlius?
Tai morališkai ir teisiškai tas pats, kaip žudyti karo belaisvius, nebekeliančius kitai konflikto pusei jokios grėsmės. Ko nenori suprasti teisinantieji Odesos žudynes - jos turėjo priešingą rezultatą jų pačių lūkesčiams ir Ukrainos interesams. Šie įvykiai sukėlė didžiulę neapykantą ir keršto troškimą, mobilizavo prieš Ukrainos valstybingumą veikiančias jėgas ir žymiai padidino tų jėgų palaikymą probleminiuose šalies regionuose.
Kas mane galutinai pribloškė - prasidėjusi isterija "Taip jiems ir reikia!"..."Gerai paskrudino vatą!"... "Pakartot!"... Taip rašo ne šiaip rėksniai, kurių kiekvienoje tautoje yra. Taip rašo žinomi Lietuvoje žmonės, dalyvaujantieji politikoje, laikantys save patriotais. Ir netgi "antisisteminiais" veikėjais.
Jeigu tik tokią mes turime "antisisteminę" opoziciją ir tik tokį "tautinį patriotizmą", tai man gaila Lietuvos. Su tokiais "kovotojais" mielai susitapatina šimonytės, gabriukai ir kiti antivalstybininkai, antilietuvišką veiklą dangstantys "kovojimu su Rusija". Kvailybė yra baisi jėga ir ji dar bus daugybės tragedijų priežastis.
