Algimantas RUSTEIKA: Pasaka apie carą Gitaną

Vis dažniau ir Jo Ekscelencija Prezidentas (toliau - JEP) prisijungia prie tikinčiųjų, nors ŠŠ, ŠTT, ŠMŽ ir BBŽ už jį nebalsavo, laiko nevykėliu ir vis nori atskirti nuo Bažnyčios. Ir nors rinkusiųjų dauguma balsavo ne už JEP, o prieš PIŠ, JEP įsivaizduoja esąs Tautos Išrinktuoju Šventuoju (toliau - TIŠ).

JEP-TIŠ yra dievobaimingas ŠT brolijos karys. Pagrindinis jo veiklos tikslas - patarnauti ŠŠ ir ŠTT, būti priimtam prie Viešpačių stalo ir įtikti tolimų karalysčių valdovams, apie Lietuvą žinantiems iš įžymios ŠT ir ŠTT teisėjos, kuri labai myli lietuvius - SSSR Milicijos Tardytojos Fainos - nuosprendžių, skelbiamų Bažnyčioje.

JEP-TIŠ dabar itin ūmai, net pačiam sau netikėtai pasidarė labai labai griežtas ir visiems lygiai teisingas. Ir visiems balsavusiems prieš ŠŠ, ŠTT ir ŠMŽ netikėliams beigi atskalūnams ryžtingai taria savąjį tvirtą NE. Padarys viską, kad tik vyriausybė neišsilaikytų, nes juk taip Lietuvai bus daug geriau.

Kalbant be juokų - tai G.Nausėdos politinis akligatvis. Abu kartus išrinktas ne balsais UŽ, o balsais PRIEŠ. Ir dabar jis kovoja su tais, kuriuos išrinko jį patį išrinkę žmonės. Neturėdamas jokio savo elektorato užnugario ir realios politinės jėgos už savęs. Miunhauzeno, traukiančio save už plaukų iš pelkės, sindromas.

Savo "antisemitiniu" nusistatymu ir kitais laikinos geopolitinės konjunktūros tarno poelgiais visiškai susitapatinantis su savo rinkėjams absoliučiai nepriimtina konservatorių kompanijos mažuma. Į ką atsiremsite, Gitanai? Į kelias užsienio ambasadas, kurių asmenys ir nuomonės tuoj pasikeis? O ir konjunktūra juk tuoj bus kitokia, o ko labiausiai pasaulio galingieji nemėgsta - tai pataikūnų, patikėkit.

Dar dabar pamenu, kaip žaisdami "kavotynių" išsiskaičiuodavom: "Lipo žydas kopėčiom...". Tai folkloras, ar, b...t, kas nors to nesupranta? Visi supranta ir žino, kad čia nieko nėra. Net fainulka rusų komunistų milicininkė Faina.

Žmonės klausia ir aš pats savęs klausiu - kokia musė prezidentui įkando? Kodėl taip einama iš proto dėl folklorinės vaikų skaičiuotės? Kur čia šuva? Vienas protingas man ir sako: Algi, taigi D.Trumpas ateina. Jis labiau už žydus, Jeruzalę jiems sostine pripažino, nors visos JTO rezoliucijos ir visa tarptautinė teisė tą neigia! Suprask, nori įsiteikti naujam šeimininkui.

Logiška, bet galvoju, kad ne vien čia vinis, o asmenybėje. Yra sprendimų priėmėjai, yra pavaldiniai, kurie vykdo kitų nurodymus ir už įvykdymą atsako. Ir yra patarėjai, kurie pataria, bet už nieką neatsako. Pakomentuoja įvykius ir kitų priimtus sprendimus taip, kaip viršininkams reikia, išmokę gerai nujausti, iš kur vėjas pučia.

Tai ne tik pareigybės. Tai ir mąstymo, ir asmenybės tipai. Visą gyvenimą prabuvus patarėju ir pasiėmus patarėjais krūvą kitų patarėjų, gali būti patarimų čempionu, bet sprendimų priėmėju niekada netapsi. Tada vadovavimo tiesiog nelieka, jis nei geras, nei blogas - tiesiog joks.

O jei tie vyriausiojo patarėjo patarėjai kaip asmenybės ir patys yra tik patarėjai ar(ir) savo sričių elito lobistai - prognozė bloga. Net kioskelio savininkas, priimantis sprendimus ir už juos atsakantis savo ir savo šeimos gyvenimu, yra nepalyginamai aukščiau, nes nebijo rizikos, dirba ne savo asmeninei karjerai ir turi savo nuomonę.

Galima ir reikia nesitapatinti su jokia politine jėga, kas suprantama. Bet negalima nesitapatinti su jokia politikos kryptim, jokia vertybine orientacija, jokia valstybingumo problematikos suvokimo sistema. Ir jokia sprendimų logika.

Be tokio politinio pagrindo kryptingų sprendimų nebūna ir būti negali iš principo, lieka tik bedantės kalbos apie "geroves", esamybės stagnacija ir noras prisitaikyti prie turinčiųjų galią. Joks žmonos žavesys, patarėjų parašyti distiliuoti skaitalai ir reikšmingos minos to neišgelbės.

Ir vargu ar liko Lietuvoj žmogus, kuris to bent nepradėtų suprasti. Tai gyvenimo ir jo mąstymo principas. Kam atstovaujama - visiems? Tai reiškia niekam, nes nėra didesnės nesąmonės, kaip patikti visiems. Ir jokios ideologijos, išskyrus tuščią kalbėseną apie "gerovės valstybę"?

Gerovės kam? Gerovės kaip? Gerovės vardan ko? Kokia bus tos „gerovės" kaina, atstovaujant kitų šalių interesus labiau nei savo? Kokia valstybės vizija, kokia siekiama tautos ateitis, kokios jėgos ir kokiais būdais tą darys? Ką reikia rinktis, ką atmesti, su kuo kovoti?

Taip ir eisim tuo pavojų pilnu keliu, kuriame galime prarasti ir Valstybę, ir Tautą? Ir toliau pritarsim visiems Briuselio biurokratų planams, kuriuose jau ir Lietuvos valstybingumui numatytos federacinės laidotuvės? Palinkėkime vieni kitiems kantrybės.