Kada sužinom, kad mus turguj apgavo? Kai pareinam namo, išvyniojam ir pasisveriam. Su politikais tas pats - įjungia valdišką žiniasklaidą, savanaudiško įstatymo prekę apvynioja traškiu, blizgiu „rūpinimosi Lietuva" celofanu. Po to kameras išjungia, užtraukia užuolaidas, Lietuvai numauna kelnes ir daro ką nori.
Pamenat, kaip „žalieji" balsavime dėl bendro tikslo susijungė su amžinais savo „priešais" konservatoriais, kaip klykte klykė, kad kerta miškus! Kaip panaikino urėdijas ir įsteigė vieną monopoliją su centru Vilniuje su saviškiais, priimančiais sprendimus? Nepamenat, nes po to žiniasklaidą išjungė.
Sugrįžę iš turgaus lietuviai išvyniojo, pasvėrė - didysis miškų naikinimas, vadovaujant kovotojams už „darnią miškų politiką ir tvarų jų išsaugojimą" prasidėjo būtent tada, po „reformos". Miškų kirtimo kombainai ir šimtai miškavežių iki šiol skuta miškus kaip pasiutę.
Na, tai piliečiai supyko, žaliuosius žmogeliukus išvijo ir išsirinko ateivius. Ir miškų kirtimo ministru dabar bus liberalas Simonas Gentvilas, didysis urėdijų naikinimo aktyvistas ir žaliųjų draugas toje aferoje. Kuris viešai čiulba tą patį blizgų ir traškų celofaną apie aplinkosaugą, o draugeliams feisbukuose rašinėja, kad miškai nekertami supus, per lėtai kertami, reikia daugiau ir greičiau kirsti.
Matyt, po šios kadencijos miškai liks tik stringais aplink kelius, kad važiuojantiems mėnulio peizažų nesimatytų. Gal gerai, nebus miškų - nebus problemos, kai kurie brangūs Lietuvos žmonės dar praturtės, partizanai antikaukininkai neturės kur slėptis. Tada bus galima vėl iš keršto išsirinkti dar kokius nors kitokius, gal tada bus madoj jau ir santuokos su naminiais gyvūnais, sraigėmis ar sekso robotais. Tobulėjimui ribų juk nėra.
Skubėti reikia, nes gali greit nebelikti ką kirsti. Įsijunkit „Google" žemėlapius ir pasigėrėkit. Šioje nuotraukėlėje Lietuvos ir baisiosios tiranozaurų Baltarusijos siena. Mūsų pusėje miškas kaip šachmatų lenta, mirgėte mirga šviesūs pažangos lopinėliai - tai kirtimai. Kad smalsiems piliečiams būtų aišku, žemėlapyje parašyta - tai draustiniai ir saugomos teritorijos.
Ekologiškų, tautinių lopinėlių beveik jau pusė viso ploto. Viskas europietiška, kaip ir turi būti. O už geležinės sienos Baltarusijoje tai gūduma, lopinėlių nėra. Neišplėšti dirvonai, taip sakant. Nesijaudinkit, jei pavyks revoliucija - baltarusių elektra bemat pataps švaria, resursai bus įsisavinti, lopinėliai bus ir čia.