9 nuotr.Dabar tai ne taip, kaip prie ruso, dabar visas pienas, žinokit, su kalciu. O kaip mėgstu varškę su kalciu, kefyriuką kokį, jogurtėlius ir sūrį! Bet kaip jie dėl mūsų pasistengė - visur yra kalcio!
Matyte matau, kaip kokioj gamykloj raumeningas darbininkas į pieno talpas didžiuliu šiūpeliu žeria krūvas kalcio. O kur dar sviestas su vitaminais A ir E, visokiais B, PP ir kitais naudingais? Prie sovietų juk tikrai to nebuvo, o dabar yra ir galima be recepto, nebrangiai gydytis!
Ir aliejus dabar tai be cholesterolio, kurio ten niekada niekur pasaulyje nebuvo, bet pas mus tai buvo, o dabar štai - nėra! O ant pieno miltelių ir vandens skiedinio būtinai bus parašyta "natūralaus pieno tradicija" ir "natūralūs pieno baltymai".
Nekantriai laukiu kitų serijų. Juk neužilgo cukraus pakelis pradžiugins, kad jame nėra riebalų, o taukai - kad juose nėra cukraus ir sulauksime druskos be konservantų. Ir ant mineralinio tai tikrai sužinosiu, kad jame vanduo yra šlapias, be alkoholio ir be kalorijų!
O jau ant visų batonų tai seniausiai metas su daugybe šauktukų nurodyti, kad juose yra daug, beveik 98 procentai ekologiško ir lietuviško - teisingai atspėjote! - oro. Ir ant šikpopierio - kad padaryta iš antrinio, išrūšiuoto, gamtai draugiško ir tik lietuviško šikpopierio!
Prie ruso, žinokit, mėsos trūko, nes mėsa buvo gaminama iš mėsos. O maistinių priedų ir skonio stipriklių, nusenusių karvių kaulų, žarnų ir modifikuotų sojų miltų, tirštiklių, pripylus vandens išpučiančių gaminamos pliurzės tūrį ir svorį kelis kartus, dažiklių, kvapiklių ir konservantų - nebuvo. Tai mėsos ir nebuvo, nes visą suėsdavo komunistai, kėgėbistai ir okupacinė kariuomenė.
Dabar mėsos netrūksta, nes mėsa gaminama ne iš mėsos. O jei netyčia jos į ėdesį patenka, tai tokie produktai vadinami "mėsingais". Na, bet šitaip rašo ant etikečių Krekenavoje susispietę Viktoriuko palikuonys - aiški politinė provokacija ir propagandinio karo diversija. Ir štai dešra, kurioje - koks stebuklas - yra mėsos! Taip ir užrašyta - iš mėsos! Nors smulkiom raidelėm, kad įtarios sovietinės babytės nepamatytų, parašyta, kad mėsos 20 procentų, bet vis tiek yra! Na, bent taip užrašyta.
Vatnikai, kurie serga sovietine nostalgija ir dėl lėšų trūkumo (šalies trinkelizacija dar nebaigta) laikinai nesaviizoliuoti, vis prisimena kankinantį alkį, šlapius iš po prekystalio nutvertos šlapdešrės sapnus ir nepakartojamą mėsos skonį. Šitie parazitai, kol mūsų pačių gerovei dar nebuvo uždraustos, godžiai rijo tarybines dešreles, nepaisydami grėsmių nacionaliniam saugumui ir baisaus Patriarcho urzgimo.
Todėl likusioji, nuo teisių sulaukėjusi, pažangioji tautos dalis palaipsniui virsta kanibalais. Štai einu per turgų - pilna ūkininko lašinių! O viena tokia parduoda net ūkininko kiaušinius. Kai paklausiau, ar buvo narve laikomas, ar laisvai lakstė - tik susiraukė, matyt, geras žmogus buvo. Ir laisvai lakstančių brangesni.
Prekybcentriuose irgi ne geriau. Nesunkiai gausi giminių sprandinės šašlykų ar šefo šoninės, senolių kumpio, bobutės vyniotinio, net lašiniai čia ne šiaip kokių ūkininkų - gaspadoriaus. O kur didingesni ir senesni tai būna mumifikuoti. Štai Vytauto Didžiojo ar Karaliaus Mindaugo dešros - vytintos, dar net supakuotos kažkokiose dujose, tfu.
Troškulys yra viskas, mes kaime valstybės dienas švenčiam kaip reikalas, ne vien užkandžiaujam. Ir matom Lietuvos vizijas 2030 ir 2080, nereikia premjerams už valdiškus milijonus užsakinėti. Rytais pradedam nuo Karaliaus Mindaugo, vakare įkalam Gedimino. O sekmadieniais, po mišių, tai aišku, imam Šimtmečio, kur su varpa viduj.
