Apie Pilsudskį, Briedį ir Vytį

Briedis

Lazdijų miesto seniūnijos bendruomenės komitetas užpernai, artėjant Lazdijų 420 metų sukakčiai, savo susirinkime nusprendė pritarti komiteto pirmininkės Vaidos Gazdiauskienės siūlymui prie įvažiavimo į jų miestą pastatyti Briedį, tarsi išlipusį iš miesto herbo ir sutinkantį svečius. Surado nedidelių pinigėlių, įkalbėjo talentingą tautodailininką iš Druskininkų Gintautą Akstiną ir trijų metrų ilgio bei metro aukščio taikiai gulintis medinis briedis ėmė sutikinėti namo sugrįžtančius lazdijiečius ir atvykstančius svečius.

Lazdijų žmonės spėlioja, kodėl jų briedis ne kaip iš herbo - ne stovi, o prigulęs. Vieni mano, kad stovintis trukdytų vairuotojams matyti kelią, kiti linkę manyti, kad gąsdintų pirmąkart į Lazdijus atvykstančiuosius. Na, o treti, tie, kurie įdėmiai seka savo kraštiečio Viliaus Kavaliausko ir jo Vyčio kryžiaus kelius Vilniuje, linkę manyti, kad stačias briedis gali papiktinti Lietuvos kultūros viceministrę Gintautę Žemaitytę, kuruojančią „vizualinius menus“ ir net „valstybės politiką regionų klausimais“. Vadinasi, ir Lazdijai, ir jų briedis įeina į jos kuruojamą teritoriją. O jeigu jai pasirodytų, kad stačias Lazdijų briedis yra labai agresyvus? Toks pat, koks pasirodė Viliaus, beje, buvusio lazdijiečio, ir jo bendražygių Vytis Vilniuje. O jeigu atiduos briedžio likimą spręsti Šiuolaikinio meno centrui, kaip atidavė spręsti Vyčio likimą. Bandau įsivaizduoti, kaip atrodytų briedis, grįžęs iš „ten“: ragai uodegos vietoje, o galva atskirai - guli nukritusi. Ir jau gerokai papuvusi... Ne, ne, tegu geriau guli pats briedis ir būna taikus.

Tik staiga sunerimo Lazdijų rajono valdžia: su kuo briedis derino savo gulėjimo vietą? Rajono meras Margelis pats prieš briedį, skirtingai nei Šimašius prieš Vytį, viešai kardo nekėlė. Juodą misiją atliko rajono savivaldybės administracijos direktorius. Buvo paskirtas auditas, turėjęs nustatyti, su kuo briedžio atsiradimas ir jo gulėjimo vieta derinta, o su kuo dar ne. „Savavaliaujantys“ briedžio idėjos autoriai ir jos realizuotojai apkaltinti „teisiniu nihilizmu“ bei imti gąsdinti „drausminėmis nuobaudomis už netinkamą pareigų atlikimą bei piktnaudžiavimą jomis“.

Mano kalbinti seni Lazdijų gyventojai, regėję ir vienokių, ir kitokių valdžių, man piršo įdomią išvadą, esą tie gąsdinimai yra ne kas kita, kaip rajono mero Margelio signalas iniciatyviai Vaidai Gazdziauskienei, Lazdijų seniūnei ir vietos bendruomenės komiteto pirmininkei: neužmiršk, kas čia šeimininkas!..

Pagaliau seniūnei su draugų ir bendraminčių talka teko perkelti briedį iš pagrindinės Lazdijų prieigos į miesto skverą priešais savivaldybės rūmus. Ir būtent čia, prie briedžio, šią gegužę įvyko šventės, skirtos Lazdijų 420 metų sukakčiai, iškilmingas atidarymas. Ir meras čia pasakė gražią kalbą. Ir atrakino didelėje skrynioje saugomą šurmulį ir išleido jį 420-iai valandų į Lazdijų erdvę. Kokia gili prasmė: Lazdijų meras šurmulį gali atrakinti (kai jam to reikia) ir užrakinti (kai nereikia). Ar tokia gudria metafora nenorėta pasakyti, kad šiemet Spalio perversmo Rusijoje 100-mečio proga Lazdijuose revoliucija neįvyks? Ir Margelis „meraus“ iki „gyvos galvos“?..

Pilsudskis

Lenkui jis - ne tik istorija. Jis - jų simbolis. O lietuviui... Nesakysiu, nes lietuvių irgi būna visokių. Net tokių, kurie J.Pilsudskį lygina su A.Hitleriu ir J.Stalinu. Bet kaip teisingai pastebėjo vienas žymus mūsų istorikas, tai neteisingi lietuviai. Ir šį pastebėjimą jis deklaravo viešai savo teisingoje prakalboje, pasakytoje šiemet gimtajame J.Pilsudskio Zalave, netoli Pabradės, paminklo šiam lenkų simboliui atidengimo proga.

Bet ne lenkai čia, Zalave, Švenčionių rajone, paminklą pastatė. Nors tame pačiame Zalave jie irgi turi savo įdirbį - keliasdešimtį juodo granito paminklų savo tautos ir Lenkijos valstybės didvyriams bei svarbioms datoms atminti. Beje, visi užrašai ant paminklų - tik lenkų kalba. Ir jokie šimašiai, nei vietiniai, nei iš tolėliau, negalėjo sutrukdyti, nes paminklai pastatyti lenkų žemėje. 4 ha savo simbolio gimtinėje nusipirko Lietuvos lenkų sąjunga ir su jaunimo iš Lenkijos talka pradėjo kurti memorialą. Tik iki šiol, matyt, nesiryžo viešai jo sieti su Pilsudskiu - gal nenori prisišaukti neteisingų lietuvių rūstybės.

O paminklas-stela J.Pilsudskiui, beje, ne vienam, o ir jo broliui B.Pilsudskiui, pastatytas visai ne lenkų žemėje. Ir ne lenkai jį čia atgabeno. Visai netoliese, tik jau privačioje žemėje, jį pastatė keturi lietuviai. Savo lėšomis. Ir užrašė ant stelos TIK LIETUVIŠKAI: „Bronislavas Petras Pilsudskis ir Juozapas Klemensas Pilsudskis“. Steloje yra ir įdomaus teksto, vietomis galima aptikti ne itin paslėptų šypsenėlių, o ir pats paminklo atidengimo ceremonialas apskritai vyko fantastiškai subtilios, bet irgi šiek tiek užmaskuotos ironijos dvasioje, neįžeidžiančioje nė vienos tautos.

Ir stovi sau ramiai lietuvio žemėje Pilsudskio paminklas, nekantriai laukdamas gruodžio mėnesio, kai Lenkija švęs savo maršalo ir tautos simbolio Juozapo Klemenso jubiliejines 150-ąsias gimimo metines.

Beje, šį pavasarį Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejaus proga žemaitis Vytautas Kondratas ant kalvos priešais Šatrijos kalną už savo pinigus pastatė keturių metrų aukščio Vytautą Didįjį - granito paminklą, sukurtą Nacionalinės premijos laureato Antano Kmieliausko. O kodėl, paklausite, ant kalvos, o ne ant Šatrijos kalno? O todėl, atsakysiu, kad panašiai mąstančių, o gal panašiai nemąstančių šimašių, nebūtinai liberalų, yra ne tik Vilniuje. Neleido! Ir todėl žemaičiui Vytautui teko statyti Vytautą Didįjį savo privačioje žemėje.

Vytis

Lazdijai miesto 420 metų sukaktuvių šventę pradėjo prie Briedžio. Žemaitija krikšto 600 metų jubiliejui per vieno tikro patrioto malonę prie Šatrijos kalno gavo Vytautą Didįjį. Lietuvos ir ne vien Lietuvos lenkai gruodžio 5-ąją galės minėti savo simbolio maršalo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines prie šiais metais Zalave pastatytos stelos broliams Juozapui Klemensui ir Bronislavui Pilsudskiams.

O prie ko Lietuva švęs savo Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį? Prie vamzdžio Neries krante? Tai jau geriau prie nieko. Jau geriau nuoga. Tik kuo prisidengsi savo gėdą, Lietuva? Figos lapeliu? Sakai, per mažas tokiai didelei gėdai? Sakai, geriau Nepriklausomybės Akto kopijos lapu? Ir kas gi laikys tą lapą ant tavo gėdos? Profesorius Mažylis? Ne? Vilniaus meras Šimašius ir kultūros viceministrė Žemaitytė? Tai negi nėra garbingesnių laikytojų? Už ką jie? Už tai, kad supančiojo žirgą ir neleidžia Lukiškių aikštėn ant jo atjoti Vyčiui? Tam pačiam, kuris konkurso būdu buvo atrinktas? Kuriam, kaip rodo „Vilmorus“ tyrimai, pritaria didžioji Lietuvos dalis. Už tą, kuriam iki šiol žmonės aukoja savo eurus? Kad tu, Lietuva, gautum Vytį ne iš valdžios, o iš tautos rankų?

O gal už tai Žemaitytei ir Šimašiui tokią garbę suteikei, kad jiedu viešai apkaltino tavo, Lietuva, pasirinktą Vytį? Ji - už tai, kad mūsų Vytis pernelyg agresyvus, Jis - kad pernelyg taikus, esą mums dar kovoti ir kovoti... Ir skelbti nuosprendį Vyčiui patikėjo... Šiuolaikinio meno centrui.

Oi, Lietuva, Lietuva, ir kur tu taip skubi, ko taip greitai bėgi? Parodyk man pasaulio valstybę, kuri per tokį trumpą laiką būtų galėjusi įveikti tokią ilgą distanciją - NUO ŠITOKIO ATGIMIMO IKI ŠITOKIO IŠSIGIMIMO?

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“