Ar krizės ištikti piliečiai nepasigenda prezidento?

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Algis Krupavičius sakė, jog į dabartinį prezidento vaidmenį bei veiklas reikėtų žiūrėti per laiko prizmę:

„Prezidento vaidmenį pirmiausia apibrėžia Konstitucija. Pagal Konstituciją mūsų šalies prezidentas turi santykinai siaurus įgaliojimus. Prezidentas turi būti aktyvus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo srityse. Be to, turi galimybę jungti, vienyti visuomenę, nes prezidentas yra vienintelis politinių galių lauke, kurį tiesiogiai išrenka piliečiai. Prezidentas tokių neformalių galių yra įgijęs, tačiau jei sugrįžtume prie koronaviruso krizės pradžios, G.Nausėda pradžioje dar ieškojo savo vaidmens ir veiklos. Nebuvo aišku, ką rengiasi daryti. Vienu metu atrodė labai pasyvus, paskui pamėgino būti aktyvesnis. Kelis kartus kreipėsi į visuomenę skirtingomis temomis, pasisakė žiniasklaidoje, tačiau trūko jam aiškios, konkrečios linijos ir žinių, ką nori pasakyti visuomenei krizės atveju.“

- Žmonėms G.Nausėda atrodo kažkoks išsigandęs ir bejėgis!

- Jau atsirado tam tikri vektoriai prezidento veikloje. Pirma - atstovavo mūsų valstybei tarptautinėje arenoje ir Europos Sąjungoje. Ne kartą kalbėjosi su Baltijos šalių lyderiais, dalyvavo ES vadovų virtualiuose susitikimuose. Prezidento tarptautinė linija pakankamai aiški, nuosekli. Buvo daug tarptautinių įvykių, o šalies vidaus politikoje nuo kovo mėnesio vidurio lyderystę perėmė ministras pirmininkas. Bet G.Nausėda taip pat bandė užimti taikdarišką poziciją. Jis, priešingai nei dalis visuomenės, neaštrino situacijos, rėmė ir gynė sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą. Nors ministras padarė klaidų ir dėl testavimo, ir dėl medikų aprūpinimo apsaugos priemonėmis, prezidentas vis vien bandė būti taikdariškas, jungti, vienyti visuomenę. Kritiškesnis G.Nausėda buvo Seimo atžvilgiu. Kritikavo, kad Seimas pernelyg pasyvus per koronaviruso krizę. Nesugeba iš pirmo karto priimti sprendimą dėl medikų algų didinimo.

- Atrodo, kad prezidentas bijo lyderystės...

- Jei žvelgtume į valdžių sąveiką, prezidentas yra antrame plane, o pirmame plane yra ministras pirmininkas ir Vyriausybė. Konstitucinė sąranga tokią situaciją užkoduoja, bet prezidentas vis vien turi galimybę geroką iniciatyvos dalį turėti savo rankose. Iki šios dienos trūksta akivaizdžių įrodymų, kad prezidentas koordinuoja aukščiausių šalies pareigūnų veiklą. Jis turi ne tik Seimo frakcijų lyderius susodinti prie vieno stalo, bet ir kas savaitę ar dvi susitikinėti su aukščiausiais šalies pareigūnais ir apsispręsti dėl esminių šalies žingsnių per koronaviruso krizę. To trūksta iki šiol.

- Kas, jūsų nuomone, G.Nausėdos veikloje yra ypač taisytina?

- Jo komunikacija su visuomene. Kartais tą komunikaciją galima pavadinti „sugauk visus!“ („catch all!“ - anglų kalba). Žinias bando perteikti visai visuomenei, o naujienų labai daug, temų sąrašas ilgas, bando viską aprėpti, kas akivaizdžiai yra per daug. Kai kalbama vienu metu apie viską, tai kalbama beveik apie nieką. Temų sąrašas turėtų būti gerokai siauresnis. Penkių, septynių, dešimt aspektų vienoje kalboje neturi būti. Jų aiškiai per daug. Jei problema - medikų aprūpinimas saugos priemonėmis, tai prezidentas turėtų kalbėti būtent ta tema, kaip pagrindine, ir išgirsti skirtingų grupių, organizacijų nuomones. Jei tema - karantino švelninimas, prezidentas turi būti tokių diskusijų moderatoriumi. G.Nausėda kalbasi su interesų grupėmis, profsąjungomis, kultūros ministru. Bet po diskusijų kyla klausimas - kas iš to? Veiklos tarsi daug, o rezultatas mažokas.

- Kartais galvojama - jei G.Nausėdos vietoje būtų D.Grybauskaitė, bent pusės koronaviruso sukeltų problemų iškart neliktų. Ar bent matoma ji tikrai daug labiau būtų.

- Nežinau, ar taip būtų. D.Grybauskaitė sukūrė ryžtingos, kategoriškos vadovės įvaizdį. Bet ypač pirmais pirmos kadencijos metais nebuvo visuomeniška lyderė. Komunikacija su visuomene buvo reta. Kalba - trumpa, telegrafinio pobūdžio. Iš tų kalbų tik vieną, dvi žinias ištransliuodavo. D.Grybauskaitė atėjo į valdžią jau po naktinių mokesčių reformos. Ilgą laiką buvo viena pagrindinių Andriaus Kubiliaus Vyriausybės atramų. Stengėsi nekritikuoti, aiškino, jog nėra kitų alternatyvų. Šiuo požiūriu G.Nausėda net savotiškai kritiškesnis Vyriausybei ir parlamento daugumai. Ar tikrai D.Grybauskaitė dabar būtų už G.Nausėdą pranašesnė? Bijau, kad ne.