2 nuotr.Kaune ir vėl pamačiau šiuolaikinį BARBARIZMĄ, kuris jau tapo norma.
Po dvejų metų gaivinimo duris atvėrė Kauno apskrities viešoji biblioteka - "Ąžuolyno biblioteka". Gražus vardas, pasakiškas.
Trypdamas suledijusį sniegą bandžiau įsivaizduoti, kaip ši Biblioteka buvo atidaryta 1987 metų rugsėjį ir kaip atliktas muzikinis stebuklas - Giedriaus Kuprevičiaus "Odė knygai". Knygnešystei. Lietuviškai knygai, kalbai, raidei.
Ir štai 2024 metų sausio 19 diena - idealus globalistinio kvaišulio renginys. Dėmesio viduryje - kultūros ministras S.Kairys. Išgirdome tokią kalbą, kad ir nepiktas tėvynainis-pilietis galėjo palinkėti ministrui kuo greičiau nutilti ir kuo mažiau kalbėti. Nenoromis pamaniau, kad koks vandentiekio ir kanalizacijos ministras būtų pareiškęs daugiau pagarbos Knygai ir Bibliotekai mūsų LIETUVOS LIKIME, nei pasakė šis liūdnojo vaizdo valdininkas.
O taip!
Išgirdome niekakalbės šedevrų: "Labiausiai džiaugiuosi, kad 14 objektų, kuriuos atidarėme, atidarome ir atidarysime per tokį tikrai ... na trumpą periodą, kalbant apie tuos ... na objektus, kurie priklauso kultūros ministerijai... dar kas yra labai džiugu, kad jų... na nemažai yra Kaune"... Tai puiku, nes juk prisidedama Vyriausybė prie "Kauno gerėjimo, gražėjimo ir augimo". Tiesa, ne visais 14 objektų.
Pasakyta šis tas ir apie kažkokią biblioteką, kurios darbuotojams, kaip įsitikinęs ministras S.Kairys "prioritetas yra tos erdvės, kurias mato ... na skaitytojai, mato... na lankytojai... Ir aš tikrai tikiu, kad tai jums yra šventė, jums ... na proga atsiverti, pasirodyti vėl iš naujo... na koks šitas pastatas, ir kokia ši erdvė... Na o visiems skaitytojams... na tikrai matau čia bus ypatinga erdvė...
Bibliotekos jau seniai nebėra tiesiog ... na knygų išdavimo taškas."
Žodžiu, taškas. Man pakako. Įrašiau visą kalbą, ji nepakartojama. Ją reikės paskelbti visą... Nes ji - taškas kultūrai.
Ministro S.Kairio burnoje žodelytis "na" jautėsi šiltai ir buvo gličiai teisingas, kaip koks šliužas ar parazitas. Jis lįste lindo į kiekvieną ministro "nuo kultūros" sakinį. Ir nereikėjo didelės fantazijos suprasti: tas "na" prašyte prašosi visai ne lietuviško žodžio galūnės...
Tai "na ši biblioteka" buvo tikrai atidaryta kaip tikras prekybos centras, kur "Kaunas gerėja".
O koks buvo vaikinas, renginio vedėjas! Jis vis kažką skaitė iš po nosimi pasikišto telefono. Bet telefonas nepadėjo ištarti net Bibliotekos direktorės vardo - ji jam išsyk tapo "ūtė", nors yra "ienė".
Apie muzikinį renginio foną nėra ką ir sakyti - tai nūdienos Lietuvoje visur skambantis metalinis kažkoks "na" techas.
Ir finalas - juostos kirpimas, kapeliono krapyla ir blizgančią ugnį išspjovęs fejerverkas.
Visai kaip per V.Uspaskicho ledų šventę.
Visa tai vyko žvarbią, sniegu ir ledu papuoštą popietę, gausiai susirinkus kauniečiams, kurie, regis, tikrai atėjo ne į naujo prekybos centro atidarymą.
Net KAUNO LIETUVOS židinyje - naujasis BARBARIZMAS! Vivat.
P.S. Paskutinėje nuotraukoje matome užrašą žydrame fone: FREESTYLE PASAKA "Opera vs. literatūra" - kaip manote, kas tai?
Pasufleruosiu savo bičiulio profesoriaus ir maestro, kuris atėjo man į pagalbą: "Nežinau apie tą freestyle - tikriausiai dar kažkas iš "šrūdizmų" - dabar tai irgi madoje".
Primenu nieko neprisimenantiems:
Kauno dramos teatro garsiajame spektaklyje "Karalius Ūbas" žodeliu "šrūdas" buvo šaukiama nuo scenos, elegantiškai apeinant paprasčiausią lietuvišką "š.....".
