Mažeikiuose užvakar didingai, širdingai pasitiktas Justino Marcinkevičiaus 10-ies tomų raštų leidinys.
Ši didžiausia mūsų klasiko kūrybos rinktinė yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) dovana Tėvynei.
Leidinio mecenatai - Nijolė ir Česlovas Vytautas Karbauskiai.
LLTI leidyklos direktorius Gytis Vaškelis sako:
„Viename iš tomų publikuojamas ir dabartinės Konstitucijos preambulės rankraštis, kurį parašė J.Marcinkevičius. Deja, mažai kas šiandien tai žino... Dabar, vertinant istoriją, neretai sudaromas įspūdis, kad lietuviams būtų užtekę penkiasdešimt metų pasėdėti miške ir viskas būtų savaime susitvarkę. Tačiau taip tikrai nebuvo. Lietuvos atgimimas - tai didžiulis stebuklas, todėl šiandien turėtume neieškoti tų, kas dėl visko kaltas, bet žiūrėti, kodėl ir kokie išlikome", - kalbėjo G.Vaškelis.
Pseudoistorikės ir beletristės, joms pritariantis choras, toliau burnos sunkų lietuvybės kelią okupacijos sąlygomis. Nors tėvynainiai nepamiršta milžiniškos Just. Marcinkevičiaus įtakos Lietuvai išliekant, atsikuriant.
Kaip sakė jis pats: „Saugant žmones, kūrybą, Lietuvą".
Eilėraštis "Istorija"
Ak, rankos ligi alkūnių
į istoriją pamerktos:
kraujo upėj vartosi geležis,
aršus jos aštrumas.
Išgriebk man, išgriebk
kirvį, kardą ar dalgį.
Ak, rankos, ak, rankos
jau nukirstos lig riešų.
Išgriebk man, išgriebk
aukso žiedą ir karūnėlę.
Ak, rankos, ak, rankos
jau nukirstos lig alkūnių.
Išgriebk man, išgriebk
kraujo lašą, ašaros lašą.
Lietuva atsisėda ant kranto
ir ima dainuoti.
1984