Arvydas JUOZAITIS: Lietuvos vidurys - galas?

Vilniaus civilizacija reikalauja „apsėsto" sostapilio bokšto. Žodžio „apsėsti" reikšmė plati, lietuviškai tariant. Galima apsėsti dvi ar tris vietas kino salėje, bet galima apsėsti ir žmogų - išvesti jį lauk. Arba išmesti iš proto. Prancūziškai galima pasakyti „idée fixe" (lietuviškai tariama „idė fiks"), o tai reiškia patologiškai apsėstą, durnystės užvaldytą žmogų. Durnaropėmis apsirijusį žmogų.

Vilnius ne žmogus, bet jį valdantys žmonės - vis dėlto žmonės. O jie apsėsti, pavyzdžiui, minties, kad Lukiškių aikštė, t.y. valstybės aikštė, turi tapti smėlio paplūdimiu. Su nuogaliais. Tai juk Vilnius! Tegul pasaulis mato, koks tas mūsų sostapilis o-ho-ho . Nemato Vilniaus Didybės tik kaimas, o ir „Kauno Lietuvėlė" nemato? Tegul eina jie šunim šėko pjauti, taip sakant.

Lietuvėlė mato ir eina. Ir tuštėja.

***

Seniai draugauju su mūsų žemių viduriu - Kelmės rajonu. Rajoninis laikraštis „Bičiulis", dukart per savaitę spausdinamas ant popieriaus, kaip retas laikraštis yra kultūringas, yra ir puikios žurnalistikos pavyzdys. Kartais pagalvoju, kad jeigu tokių „Bičiulių" būtų Vilniuje, mūsų nelaimingos Tėvynės likimas būtų laimingesnis. „Bičiulyje" kultūra lemia politiką, o ne atvirkščiai. Nė pati Žemaitė, paėmusi į rankas šį laiko raštą, negautų raudonuoti.

Kelmė be išlygų yra Tėvynės žemių vidurys. Kai automobiliu atleki iki Kryžkalnio, matai rodykles: Klaipėda - 108 km, Kaunas - 108 km. Aukštyn - Ryga, žemyn - Karaliaučius. Jau kelinti metai ant Kryžkalnio kalvos išdidžiai stovi įbestas į žemę laisvės kovotojams skirtas kardas. Tas kardas kaip geras peilis suraikęs Lietuvos duonos kepalą - kryžiumi, į keturias dalis. Kur ten Vilniaus dalis? Nėra Vilniaus dalies. Be jo apsieitų Lietuvėlė, jeigu iš Lietuvėlės.

***

Pasukus į puikiausią Rygos-Šiaulių plentą, jau už 25 km. - Kelmės bokštai. Ne vienas bokštas aplink gražuolę bažnyčią stiebiasi. Ir žmonės stiebtųsi, jeigu jų būtų. Nes verslumo rojus čia būtų.

Bet štai su demografija - tragedija. Politika 30 metų jau tokia, kad žmogų baigia į ožio ragą suriesti. Prie žemės linksta žmogus, bet ne dirbti, o mirti. Nuo politikos dusto miršta gyvybė, kaip nuodijami tarakonai.

1990 metais Kelmės mieste gyveno apie 12 tūkst. gyventojų, rajone - 43 tūkst. Po 35 Nerpriklausomos Lietuvos metų, 2024 metų gruodį Laisvėje gyvena: mieste - 7 330 gyventojai, rajone - 24 182. Taip, Laisvės kelias į Anapilį grįstas.

Kitas gruodžio 31 dienos skaičius kaip perliukas: 2024 metais Kelmės rajone gimė 157 kūdikis, mirė 447 žmogus. Vėl Anapilis gieda.

O kaipgi! Juk pravažiuojant Šiaulių-Rygos plentu Pakražantį, pasakišką slėnį, pamatome akmens bažnyčią. Bet tame slėnyje ne namai, o augantis kapinių Akropolis.

Dar kitas skaičius - apie moterystės sakramentą. 2024 metais Kelmėje susikūrė 112 šeimų. Bet užtat 73 poros išsituokė. Sveikų, nesudužusių kiaušinių lieka kas ketvirtas.

Žodžiu, žmonių neliks. Bet užtat Kelmės kraštas yra lietuvio ir žemaičio pasaka.

***

Pasiutiškai patrauklios apylinkės - kalvotas rojus. Pasukęs link Užvenčio rasi ir poilsiavietę vardu „Rojus". O kiek toliau, ant "vėtrų kalvos" stovi istorinio romano laukianti apleista bažnyčia; šalia jos - modernus Palendrių vienuolynas, Prancūzijos benediktinų įkurtas. Ne šiaip sau Galijos gaidžiai rojų rado.

Čia prasideda kalvotoji Žemaitija, kurią Česlovas Kudaba keliais, ne pėdomis numynė, mums takus į Šatriją ir Medvėgalį rodydamas. Čia ir pasakiški Tytuvėnai, ir išdidūs Kražiai, čia ir romantiškas Užventis. Istorijos ir kultūros iš Kelmės kalvų nors vežimu vežk: Žemaitė, Višinskis, Šatrijos Ragana, Pūtvis-Putvinskis. Čia vaikystę rado ir paliko nūnai gyvi klasikai - R. Dichavičius, J. Budraitis. Kelmėje kanonizuotas rašytojas I. Meras. O kur dar teatras, kuris spindėjo kaip gintaras saulėje! Vienas geriausių Lietuvos provincijos teatrų! Bet nebėra žiūrovų. Ir kultūra dustu, dustu - kam ji reikalinga, jeigu jau rojus?

Nereikia Vilniui viso šito. „Mirtis tarakonams!" - sako tridantė Vilniaus karūna. Nei gimstamumo, nei santuokų, nei gausių šeimų provincijoje nereikia. Žinoma, ir mokyklų provincijoje nereikia.

***

Statistika negailestinga: 1990 metais rajone buvo 30 mokyklų, be pradinių. 10 vidurinių, o dar planavo statyti vienuoliktą. Dabar gi, be trijų pusiau gimnazijų liko viena progimnazija ir viena pagrindinė... Rajone. Su keliais mirštančiais filialais.

21 moksleivis vyresnėje klasėje! - štai kokia Vilniaus politika papjovė pusę Lietuvos mokyklų.

Dabar, tiesa, kai jau kone šaukštai po pietų, naujoji valdžia, ministrė socialdemokratė (nebe konservatorė/liberalė) pažadėjo leisti alsuoti mokykloms su 15 mokinių klasėje. Per vėlu alsuoti.

Nes ikigimnazinė klasė bus leista, jeigu surinks koks direktorius tautininkas iš pakampių 8 mokinukus. Vadinasi, peilis kaimo mokykloms.

Kai nebėra mokyklos - koks jaunas ūkininkas šeimą kurs, ūkį augins? Ar logistiškai treilerius Skandinavijoje stumdys? Juk dabar tai daryti galima internetu, be vargo Žemaitijoje, ant ežero kranto sėdint. Galėtų prie kampo sėdėti jaunas Tėvynės mylėtojas prie Užvenčio vandens malūno, arba kur ant Kražių kalvos. Bet ar jis susitaikys su nerimu, kai jo vargšą vaikelį geltonas autobusiukas pusę dienos po kalvotą Žemaitiją trankys? Ne, nesusitaikys, ir apie didesnį vaikų būrį nė nepagalvos.

Ar mums vaikai tikrai reikalingi? Ir dar net daugiavaikės šeimos? Beje, dviejų vaikų šeima - ne daugiavaikė, ką jau nori paskelbti Vilnius. Žodžiu, šviesi Vilniaus karūna ir „vienos lyties šeimos" vajai. Ir po mūsų nebus mūsų - tokia dabar Vilniaus politika.

Kelmė su skausmu atsako Vilniui į veidą: kad tu pasiustum apsėstasis. Nes tu, Vilniau, geriausią mano žmogų į Seimo deputatus pasiėmei.

Remigijų Žemaitaitį. Kamuolinį žaibą pasiėmei, kurio nepaliesk, nes sprogs. Vilniuje sprogs, o Kelmėje - išrinktas. Pirmą kartą Kelmės politikos istorijoje išrinktas toks Vyriausybės ir ministrų formuotojas, toks pažadų žaibas. Ir teisingai, kad išrinktas - žmonės nuo širdies atplėšė, atidavė. Iš vilties ir nevilties atidavė. Tegul tas Žemaitaitis ten, po trim sostapilio karūnom pasidaužo ir paskelbia "urbi et orbi", kad jau galas: "Kelmė - tuščia! Važiuok į Žemaitijos rojų pasauli - skersas ir pailgas važiuok. Ant galų pagalės juk ir tavęs mūsų rojuje galas laukia!"