Iš AJ VEIDAKNYGĖS:
Po puolimų Vilniuje, laikas pulti SALOMĖJĄ visur, ir Panevėžyje.
Mokyklos vardas seniai panaikintas, bet liko muziejus mokykloje.
O ji pati sako:
Sudeginkit mane, kaip raganą!
Sudeginkit mane žėruojančiame lauže!
Nesudrebėsiu aš nė vienu sąnariu,
Nė žodžio nepratarsiu, klausit ar neklausit.
....
Ir nežinosit jūs, kodėl aš jum atleidžiu,
Ir nesuprasit jūs, kodėl šypsodamos aš mirštu.
***
Gal ir Salomėjos vyro Bernardo Bučo sukurtą skulptūrą nuo kapo - lauk? Per daug išdidi.
***
Galgi dar reikia kalbėti? - po manojo „posto" FB apie SALOMĖJĄ.
DĖL LIETUVIŲ KULTŪROS „tarybinio laikotarpio" ir „sovietmečio politikos laikotarpio" - tai vis aktyviau painiojama, sąmoningai.
Štai parašė DRAUGAS, atsiliepdamas į mano ką tik parašytą apie SALOMĖJĄ:
Arvydai, apgailėtina niekšingumo banga, susinanti lietuvių kultūrą, o ypač jaunus protus, jų kūrybines galias.
Šio puolimo esmė - Cvirkos, Salomėjos ypač, nes jie abu yra lietuvių kalbos genijai, - to puolimo energija yra tokia: „išpjauti" iš mūsų istorijos lietuvybės tvirtinimo gimtąja kalba tarybmečiu tarpsnį...
Todėl pirmiausia menkinami ir žeminami su lietuvių kalba susiję kūrėjai, turėję tik tą laiką kurti.
Atlikus šią operaciją, tauta neteks didelio istorinės kultūrinės atminties sluoksnio, jos raidoje liks „trūkis". Tiksliau tarus, bus sukurtas atliekų-daugiakultūrinis marmeladas, kurį jau galima bus įvairiai minkyti, nelygu aplinkybės ar valdančiųjų poreikiai, Briuselio užsakymai. Imigrantų srautai.
Tauta su tokiu „trūkiu" ir marmeladu sielose jau niekaip nebus pajėgi gyvuoti nei kaip savos, nei kaip Europos istorijos subjektas, nei suvoks, nei įstengs palaikyti ir puoselėti valstybinį suverenitetą.
GENUG.