2 nuotr.(Winston Leonard Spencer Churchill - 1874-11-30, o jau tada ir 1965-01-24).
Vyras, tapęs neįtikėtino gyvenimo žiburiu. Visa, ką jis darė viešai, darė Bjauriai ar Gražiai, visa išsyk (arba ilgainiui) įgaudavo imperinės, net pasaulinės reikšmės. Reikia būti britu-imperialistu iki nago juodymo, kad nugyventum tokį gyvenimą ir užsidėtum sau ant galvos civilizacijos karūną.
Apie serą VINSTONĄ ČERČILĮ parašė BORISAS DŽONSONAS (Boris Johnson, g. 1964 m., vadinasi, ir jo jubiliejus šiemet). Parašė labai savitą ir tikrai britišką biografiją - parašė kaip nūdienos politikas, taip pat tapęs Didžiosios Britanijos premjeru.
B. Džonsonas - vienas didžiausių „Brexito" šalininkų (2016 m.), įžvalgus politikas, ėmęsis vienijančios lyderystės Rusijai užpuolus Ukrainą (2022 m.). Jis ne tik politikas, bet ir žymių žmonių biografijų autorius.
„Churchillio veiksnys: kaip vienas žmogus lėmė istoriją" išsiskiria galai žino kokiu stiliumi, juodu humoru, netikėta pasakojimo optika. Ir mums visai neįprasta sugedusio telegrafo kalba.
V. ČERČILIS nugyveno VAKARŲ CIVILIZACIJOS pabaigos pradžią ir liko „politiškai nekorektiškas".
O mes?
Šiaip ar taip mes... V. ČERČILIO citatomis pasikaustę menkystos nė nepagalvojame, kaip smagiai ir juodai jis pasijuoktų iš mūsų.
Juk jis, ant galų pagalės, 1953 metais gavo literatūrinį Nobelį.
Kaip, kodėl? Nežinia kaip ir kodėl. Už žiauriausią karą, kurį kariavo ir kurį aprašė be literatūrinių grožybių.
Štai taip. Taip parodoma, kad didžiosios knygos rašomos didžiu krauju.
Nūnai jį teistų ir kalėjimuose pūdytų dešimtys Vakarų civilizacijos griuvėsiuose besikuičiančių "žmogaus teisių" organizacijų.
