1 nuotr.Tu Genijus buvai Žemaičių žemės.
Pasaulis Lietuvą pažino
iš Tavo gėrio, meilės ir mirties
gyvenime ir scenoje. Prieš nieką
nesižeminai -
nes dieviškos lemties.
Likimas žino
Kūrėjas kyla virš intrigų, virš karų
ir ieško žmoguje žmogaus -
to prado: ko čia ateinu?
Kokia prasmė Gyvenimo?
Nuskurs ar augs
pasėta gėrio sėkla?
O šiandien - išeinu...
Dabar tik dykuma, suskilus žemė,
išdeginta sausros.
Nudžiūvęs medis, pajuodusi šaka
dar laiko mirties kranklį.
Išėjusių nepakartos
kūrybos, gėrio syvus
praradusi karta.
Dangus Tau dovanojo aukštį,
Kūrėjau, Tavo paukštė -
ta Siela nemirtinga -
plasnoja, kyla, atitrūkusi
nuo žemės,
į Amžinybės skrydį.
Viena tiktai akimirka -
Žvaigždynuose sena
Gyvenimo - Mirties kova
ir Meilė begalinė, troškulys,
išgerti iki dugno
šviesos ir gėrio taurę.
Dabar Dangus, Maestro,
Tavų žvaigždžių scena...
2024-03-06
