1 nuotr.Pirmasis metų mėnuo prasidėjo linksmai ir siautulingai. Manau todėl vyriausias redaktorius Vitas Tomkus, žvelgdamas į ateitį, paprašė manęs kas savaitę aptarti saugumo ir gynybos situaciją pasaulyje.
JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė pretenzijas į Grenlandiją. Reaguodama į tai, Danija suskubo didinti asignavimus šios salos gynybai. Juokingiausia, jog Prancūzijos lyderis Emanuelis Makronas nedvejodamas pareiškė prisijungiąs prie danų gynybos interesų. Būtų begaliniai juokinga jeigu tai nevyktų NATO viduje tokiu netinkamu, kaip šis, momentu.
Naujas Sirijos lyderis Ahmedas Al Šara sugebėjo nusivalyti kojas į visą Rusijos prezidento Vladimiro Putino didybę, atmesdamas Rusijos prašymus išsaugoti rusų karinio jūrų laivyno bazę Tartuse ir sutiko svarstyti taikias rusų kariuomenės išvedimo sąlygas tik tokiu atveju, jeigu rusai grąžins eksprezidentą Bašarą al-Asadą su jo milijonais ir mirštančia žmona.
Artimieji Rytai neria į vis didesnę sumaištį ir šiandien visiškai realu galvoti, jog į Irano urano sodrinimo gamyklas Izraelis smogs tiesiogiai arba netgi amerikiečių rankomis.
Beje, izraeliečiai ir šiaip neatsilieka. Jie jau prieš porą dienų perdavė Ukrainai nuo savo priešlėktuvinės gynybos nuimtų 90 „Patriot" raketų. Velniai visai Rusijos nebijo!
Jeigu žvilgtelėsime į Ukrainos frontą, pamatysim, jog nepaisant ilgų ir skambių pasakojimų apie pergalingą Rusijos kariuomenės žygį, jai iki Donbaso teritorijoje esančių gubernijų ribų toli, oi kaip toli. Ir kovos Pokrovsko prieigose tęsiasi jau ne vieną savaitę.
Nepaisant naujosios JAV valdžios sustabdytų tiekimų įvairiems pagalbos gavėjams, Amerikos teismas tokį ryžtingą žingsnį panaikino ir parama toliau keliauja, o iš konfidencialių šaltinių Pentagone darosi aišku, kad dėl leidimų ukrainiečiams smogti į Rusijos gilumą net nebuvo diskutuojama.
Šiandien žvelgdamas į žavingai keturias dienas deganti Riazanės naftos perdirbimo kombinatą, negaliu neatkreipti dėmesio ir į Nižnij Novgorodo naftos perdirbimo gamyklos gaisrą. Rusijoje dega taip, kad negaliu nepritarti oficialių naujienų kanalų užduodamam klausimui - ar tiktai nesusilygino, o gal jau ir viršijo ukrainiečiai savo atakų skaičiumi Rusijos atakas į Ukrainos gilumą. Nes jeigu nekreipsime dėmesio į plačiai išreklamuotą, bet menko efekto Rusijos pagamintos naujausios raketos „Orešnik" skrydį į Dniepro miesto raketinės technikos gamyklos pirtį, daugiau nelabai kas ir pasiekta.
Nebent galima būtų įvertinti ir vieną „svarbų pasiekimą" - Nikolajevsko mieste balistine raketa atakuotos dvi civilės vietos gyventojos.
Štai toks vaizdelis, kreivai šypsantis, matosi pro mano langą. O už mano lango šaudo. Gyvenu prie upės. Kitoje pusėje - poligonas, todėl širdžiai mieli šūvių garsai primena, jog Lietuvoje mes turėsime diviziją. Myliu tave, kariuomenės vade Raimundai Vaikšnorai. Džiaugiuosi tavo ryžtu formuoti 20-tūkstantinę diviziją. Deja, nelabai suprantu, kuo ir kam neįtiko brigadų pagrindu formuojama NATO standartus atitinkanti brigadų sistema - mobili, greita ir efektyvi. Paaiškinimą turiu nebent tokį: turime sausumos kariuomenę ir jos štabą, kuriame yra atitinkamas kiekis aukštų karininkų. Dar turime generalinį štabą, o dabar turėsime ir divizijos štabą.
Ganyklos! Aukštųjų karininkų veisimo institutas. Tegaliu pasakyti, jog ši praktika menkai pasiteisino tarpukario Lietuvoje, kuomet mes turėjome kryžiais ir medaliais apkarstytus kariuomenės vadus bei karo akademijos viršininkus, svajojusius tapti Lietuvos ministrais pirmininkais, rusų pastatytais.
Kalbu apie generolus Stasį Raštikį ir Vincą Vitkauską. Apie tai kalbu. Kaip ir apie naujuosius Lietuvos kariuomenės pirkimus.
Apie kai ką įdomaus pažadu papasakoti ateinantį šeštadienį.
