2 nuotr.Eik tu, Tomkau, po velnių, bratka, atsiprašant! Po to, kai man klastingai, patamsyje ir iš už kampo kirtai į akį ir užstatei „fingalą", kaip tu gali tikėtis, kad aš tau atiduosiu visą KGB „žvaigždyną" bei kitokį Lietuvos mėšlyną. Kukiš!
Paaiškinsiu tau ir visiems „Respublikos" skaitytojams: 1991-ų metų pradžioje tų „kgbinių" buvo šimtas keturiasdešimt vienas tūkstantis trys šimtai keturiasdešimt du. (Čia su tavim ar be? - Vyr. Redaktoriaus pastaba.) O tu nori, kad aš čia vargčiau juos visus „sdriukavodamas"? (Nežinomas šlėktų ar chacholų terminas, ko gero, bereikšmis. Korektorės pastaba.)
Kai tik Vycka Landzbergeris savo nepakeliamu naktiniu darbu ir kova be aušros iškovojo jiems visiems nepriklausomybę, į mane pradėjo kreiptis visokie vokiečiai, anglai, prancūzai ir amerikonai, ir net ispanai, prašydami jiems tuos „kgbibiukus" atduoti... (Tamstelė, aišku, pardavei? Stilistės pastaba.)
Ypatingai juos domino užsienio agentų bylos, kad sužinotų ir išsiaiškintų, su kuo tie mūsų "kgbistai" bendravo pas juos lankydamiesi. Vos neprasigėriau su jais senu šnipų papročiu, nes sužinoję, kad aš esu gero konjako mėgėjas, jie kažkodėl pradėjo man tempti viskį...
Žodžiu, įžeidė mirtinai! Teko, net raštą ant viešbučio durų pakabinti: "BLENDED nesiūlyti! Savo BARMATUCHĄ gerkite patys!" Kaip supranti, šioje delikačioje situacijoje prancūzai turėjo pranašumą, kadangi geras "Henesi" darė savo, todėl jiems gal apgirtęs kai ką ir pažadėjau...
O paskui man visi tie šnipai labai atsibodo. Todėl aš surinkau vieną šeštadienį juos į krūvą ir pasakiau gera rusų kalba, nes būdami padoriais šnipais, jie tą kalbą nuo prigimties mintinai mokėjo. Cituoju save: "Vyrai, mūsų KGB agentai yra pats svarbiausias mūsų nepriklausomos tėvynės aktyvas. Būti KGB agentėliu, tai pašaukimas ir labai sunkus darbas! Jie visi man pačiam dabar labai reikalingi, ypač tie, kurie pas jus į parlamentarus veržiasi be perstojo."
Iš keršto atidaviau tik tokį „Humanite" redaktorių, nes nuo seno nepakenčiu, kai mane kas redaguoja. Ir dar tiems šnipams pridėjau: "Ir nustokite lakstę pas Vycką Landzbergerį su prašymu, kad jis man lieptų dabar jau mano agentūrą atiduoti, kadangi Vycka savų niekada neišduoda! Patys pagalvokit: argi gali likti žmogus be pavaduotojų?!"
Todėl visi nusiraminkite! Kaip supranti, Tomkau , aš tau atskleidžiau svarbiausią valstybės paslaptį: kodėl buvę KGB agentai įslaptinti 90-imčiai metų. Visai durniems pakartosiu: - Todėl, kad dabar tai MŪSŲ agentai! Atstokit „kontros"! Palikite mūsų agentus ramybėje. (Jeibogu, gausi į akį, Tomkau!)
Vito Tomkaus trigrašis: Taip ir nesupratau, Audriau, buvo tie maišai su KGB dokumentais pas tave ar ne? Pasilikai ateičiai, ar jau savo kuratoriams iš užsienio spec. tarnybų perdavei? Juk būtų gaila, jei pražūtų, nes prasidėjus karui, kurį su kitais LT patriotais-idiotais bandai išprovokuoti, pats supranti: saviškiai tave pirmą nukneckintų, kad „parolių" priešams neišduotum... Tada taip ir liks mįslė, pavyko tau bent kiek svarbių KGB dokumentų išsaugoti, ar visus „Dėdulė" perėmė savo žinion, nereikalingus lapus išplėšęs?
Juo labiau, kad iki šiol niekam neaišku, Audriuk, kas tavo priešai ir kas draugai? Nes kartais tu būni už Ukrainą arba už Gruziją, matyt, priklausomai nuo jų valiutų kurso. O kada būsi pagaliau tik už Lietuvą? Ko gero, nebesulauksiu, nes lyginant mūsų pinigų vertę su produktų kainų augimu, pasak ekonomistų, lietuviams greitai gali būti Amen! Bus apmaudu, jei mudu atominio grybo nebesulauksim, nes aš tokio didelio savo gyvenime nei miške, nei pievose nė karto nemačiau, nors grybauti labai patinka.
P.S. Ar žinai, kodėl fotografijoje „Dėdulė" glaudžiasi prie „Magnolijos"? (Ji gi ir „Lisyca"- Tik ginkdiev, nesupainiok su „Sinyca"(!) - ir „Belka", kurios, prašau, nepainioti su kosmonaute Strelka.) Šitaip jie bando pasislėpti vienas kito šešėlyje, bet ne dėl to, kad jaučiasi it Saulės, mums kadaise atvežtos iš Maskvos, o jau veikiau priešingai: kai demaskuos abu bendradarbiavus su KGB, dviese bus linksmiau prie Gėdos stulpo.
