Man nepatinka mano pravardė, bet tingiu ją keistis: lengvai įsimenanti ir daug kas atsisuka, kai mane kas per gatvę garsiai pašaukia. Man tai patinka. Kad ne tik man vienam ši pavardė pritinka. Dundukas prie dunduko, žiūrėk, jau ir visas elektoratas susidaro rinkimams! Tik spėk papirkinėti... Ir, žinoma, „aukso kalnus" laiku pažadėti, nes po to „šaukštai bus po pietų". (Nebūtinai auksiniai.)
Tiesa, bandžiau kartą prisistatyti „Tomkumi", bet buvo dar blogiau: visi ne atsisuko, o nusisuko, sukos neraliuoti. O vienas toks suka net šoko į akis! Sako, pats būdamas tokiu, nelaikyk kitų dundukais, nes visi matė „Tadą Blindą" ir žino, kaip tikras Tomkus atrodo. Tad ir jūs manęs juo nelaikykit, nes nemėgstu, kai nuo manęs nusisuka net netarnavę kariuomenėj dundukai, klykiantys apie karą ir pergalę prieš laiką, o dar labiau - prieš Taiką.
Nors jei jau pradėjome kalbėti apie sukas, aš Tomkų asmeniškai pažįstu: suka kaip reta! Po alaus man ne kartą yra prasitaręs, kad Tauta iki jo dar nepriaugusi, nes ją per mažai valdžia dulkina. „Kai akys išsprogs ant kaktos - tada ir pakalbėsime!" - bene po ketvirto bokalo prasitarė jis. Argi ne kvailys? Juk ant kaktos akis būna tik pas Ciklopus arba pas rusus - tik daug žemiau ir visai iš kitos pusės. (Beje, „očko" vadinasi, jei kam kada prireiks atsirokuoti.)
O mes gi lietuviai esame užsigimę, todėl negaliu pritarti Tomkui, kad jau visi esame išsigimę. Matyt, per daug paradų prisižiūrėjo. Galbūt latentinis arba dar neapsisprendęs? Galėtų jam padėti greičiau apsispręsti koks Raskevičius, kad pats nesikankintų ir kitų su savo rašliavomis nebekankintų. Bet, ko gero, per žemas lygis! (Tingi lenktis.)
Desertui - kas aš ir kaip gimė mano pseudonimas? Įsivedžiau į dirbtinį intelektą (DI) klausimą: Koks yra pats nekenčiamiausias Lietuvoje vardas? Ir gavau atsakymą: „Austėja". Kadangi esu dar vyras ir nieko esminio nepakeičiau laukdamas, kol tas daikčiukas taps neesminiu, pasivadinau Austėju. Tada pasiteiravau DI: Kokie LT visuomeniniai veikėjai yra patys populiariausi ir įtakingiausi? ID man atsakė, kad dundukai. Tad būsim pažįstami!
P.S. Tik įdomu, ką „kišeninė" teisėtvarka darys, kai prisipažinsiu, kad ir mano rašliavas parašė DI? Ką greičiau uždarys: mane, dundukų Dunduką, ar išmanųjį kompiuterį? Gaila būtų jį po visam prarasti, nes aš, kaip ištikimas šuo, taip prisirišu, kad po to nuo manęs nebeįmanoma atsirišti ar kaip kitaip atsiriboti. (Panašiai kaip deputatai prie valdžios lovio.)