1 nuotr.Jau visas sveiko proto ribas peržengė aistringos diskusijos, ką daryti su Žaliojo tilto skulptūromis: palikti ar pašalinti šį stalininių laikų palikimą. Jos labai užsitęsė, dar sykį supriešino visuomenę ir virto vulgariais kivirčais, nuogu politinių ir administracinių jėgų demonstravimu, neteikiančiu garbės nei karingą toną užduodantiems asmenims, nei jų institucijoms, nei visai mūsų kultūrai.
Nuo seniausių laikų yra žinoma, kad, atsiradus tokioms beviltiškoms kraštutinumų priešpriešoms, teisingumo ir demokratijos siekiantys žmonės išeities visada ieškojo išmintingame aukso viduryje. Manytume, kad šiuo atveju irgi turėtume eiti tuo pačiu keliu. Vidurio ieškojimas pamokytų, kaip sugyventi skirtingų interesų žmonėms, ir padėtų, svarstant kitus klausimus, greičiau priartėti prie istorinės tiesos.
1. Iš tikrųjų Žaliojo tilto skulptūros primena Lietuvai rūsčią sovietinę okupaciją bei jos represinį gyvenimo būdą, dangstomą herojiniais įvaizdžiais ir utopiniais idealais. Bet skulptūros yra tik neatskiriama viso ir vientiso architektūrinio ansamblio dalis. Todėl skulptūrų nuėmimu visai nepašalinamas tos epochos represijų priminimas. Bus tik sugadintas ansamblis, o kartu iškreiptas ir žymiai suminkštintas pačios epochos liudijimas.
2. Šis ansamblis reprezentavo keturis atraminius autoritarinės valstybės sluoksnius: valstiečius, darbininkus, mokyklinį jaunimą ir kariuomenę. Svarbiausia, kad visi jie jau buvo pertvarkyti komunistinei sistemai kurti: valstiečiai kolektyvizuoti, darbininkai proletarizuoti, jaunimas ideologiškai „minkomas“, o karių funkcijos pritaikytos represijoms vykdyti. Kad žmonės atsimintų, kaip buvo deformuota visuomenė, yra puiki galimybė ne šiaip išsaugoti tilto ansamblį, bet pateikti istorinius faktus atitinkančią interpretaciją: prie visų keturių skulptūrų priderinti specialius stendus, kuriuose lietuvių, anglų ir rusų kalbomis būtų lakoniškai išsakytos pagrindinės gyvenimo transformacijos ir kiti praradimai, palikę pėdsakus iki šių dienų.
3. Žaliojo tilto skulptūros ne tik primena ir liudija stalininį laikotarpį, jo primestą meno formą, bet ir reprezentuoja pačius profesionaliausius dar prieškarinėje kultūroje subrandintus Lietuvos skulptorius (Juozą Mikėną, Juozą Kėdainį, Bronių Pundzių, Petrą Vaivadą, Napoleoną Petrulį, Bronių Vyšniauską ir kt.), pajungtus prievartinei ideologijai įtvirtinti. Kadangi jau ketvirtį amžiaus ši ideologija yra atmesta ir išaugo visiškai nauja žmonių karta, o pasakojimai apie tuos laikus vis labiau darosi panašūs į mitus ir legendas, labai svarbu išlaikyti pačius autentiškiausius daiktinius anų laikų įrodymus, kad būtų galima giliau įsisąmoninti, nuo ko mes pasitraukėme.
4. Paminklų griovimas - pats blogiausias pasirinkimas, pateisinamas tik revoliucijų laikotarpiu. O Lietuvoje nuo to laiko jau praėjo ketvirtis amžiaus. Juk šiandien negirdėti siūlymų, kad būtų nugriautos dar XX a. pradžioje carinės Rusijos pastatytos Romanovų ir Znamenskajos cerkvės, sąmoningai užėmusios pačias iškiliausias Vilniaus miesto vietas ir metusios iššūkį ne tik mūsų katedrai bei europietiškai katalikybei, bet ir klasikinei architektūrinei Vilniaus tradicijai.
Krescencijus STOŠKUS,
Juozas Algimantas KRIŠTOPAITIS,
Juozas ANTANAVIČIUS,
Algimantas KLIAUGA,
Kęstutis Petras RAMONAS,
Aloyzas STASIULEVIČIUS,
Marija Liudvika DRAZDAUSKIENĖ
Žaliojo tilto teisinė apsauga nepanaikinta
Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo taryba (NTPVT) nusprendė neatsižvelgti į Kultūros paveldo centro (KPC) išvadą ir neišbraukti Žaliojo tilto su skulptūromis iš saugomų kultūros vertybių sąrašo.
Prie Kultūros paveldo departamento prieš Žaliojo tilto skulptūras taip pat surengtas piketas.
Prieš teisinės apsaugos panaikinimą balsavo 7 nariai, sprendimui nepritarė vienas.
"Man labai gaila, kad vertinimo tarybos narių dauguma nusprendė, kad ta padėtis, kuri yra dabar, turi būti išsaugota. Aš buvau vienintelis, kuris aiškiai žinojau, kad ta situacija negali tęstis", - po posėdžio Eltai sakė NTPVT pirmininkas Romas Pakalnis.
R. Pakalnis teigė, kad po šio posėdžio svarstys galimybę pasitraukti iš tarybos pirmininko pareigų.
ELTA primena, kad dabartinės NTPVT kadencija baigiasi kovo pabaigoje.
Prieš tarybos posėdį prie Kultūros paveldo departamento (KPD) buvo surengtas taikus piketas.
Žaliasis tiltas į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 1997 m. gruodžio 31 d. Skulptūrų grupės "Mokslo jaunimas", "Taikos sargyboje", "Pramonė ir statybos" bei "Žemės ūkis" ant tilto buvo pastatytos 1952 m. Prie kiekvienos skulptūros yra lentelės su trumpa informacija apie kūrinį ir jo autorių, taip pat aiškinamoji lentelė apie sovietų režimo nusikaltimus okupuotoje Lietuvoje.
Respublika.lt, Eltos info.
