Dalykai, dėl kurių verta kurti šeimą

Baimė įsipareigoti

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto lektorius, šeimos pedagogikos dėstytojas Albinas Pugevičius sako, kad porų, gebančių gyventi drauge, deja, mažėja nes žmonės nebėra tokie pareigingi, jie pernelyg atsipalaidavę ir neskuba kurti šeimos. Asmeniui įpratus gyventi vienam, nereikia atsiskaityti prieš kitą žmogų, nereikia derintis, - toks gyvenimo būdas tampa įpročiu. Iš to gimsta baimė įsipareigoti. Tai anksčiau buvo vadinama senmergystės ar senbernystės sindromu.

„Atsakomybės nebuvimas, mano nuomone, niekur neveda. 1960-1970 metais amerikiečių mokslininkas Džonas B.Kelhunas atliko eksperimentą, pavadintą pelių rojumi. Pelėms buvo sudarytos idealios sąlygos, nebuvo įtampos, laisvė - žodžiu, ką nori, tą darai. Pelės gaudavo maisto ir gerti, kiek nori, turėjo atskirus narvelius.

Iš pradžių pelių populiacija didėjo, tačiau per 5 metų laikotarpį nugaišo paskutinė pelė, - nors sąlygos buvo idealios. Nes pelės išpuiko, nebesiporavo, pradėjo labiau savo kailiukais domėtis. Taip iškrypo populiacija. Kai nėra įtampos, toks likimas gresia visoms civilizuotoms bendruomenėms“, - pasakojo pedagogas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kiekvienas žmogus nuo pat mažens turi turėti atsakomybių, deja, ne visi tėvai tą sugeba įdiegti savo vaikams, taigi auga atsipalaidavusios naujosios kartos. Todėl ir negeba prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Žmoguje apsigyvena baimės įsipareigoti, būti už kitą atsakingam ar pan. O be atsakomybės šeima negali egzistuoti.

Žinoma, žmones ir jų pasaulėžiūrą suformuoja ne tik nuo mažens įdiegtos pareigos, bet ir abiejų tėvų auklėjimas. Pavyzdžiui, jei sūnų auklėjo tik mama, toks vaikas išaugęs, tikėtina, nemokės tinkamai elgtis su savo antrąja puse.

„Skyrybų, kurios buvo prieš 50 metų, pasekmes mes jaučiame ir dabar. Vaikai, išaugę nematydami tėvo namuose, nemoka pasirūpinti šeima, net nežino, kai elgtis su moterimi, kaip jai rodyti pagarbą. Žinoma, Skandinavijos moterys feministės pasakytų, - mums vyrų dėmesio nereikia, mes pačios savimi galime pasirūpinti. Bet daugelyje Europos šalių, Amerikoje geras ženklas yra rodyti moteriai pagarbą“, - aiškino A.Pugevičius.

Meilė, vaikai ir turtas

Kaip myli moterys ir vyrai? Pasak pašnekovo, moterys vyrus myli už jų dėmesį, už jų gerus žodžius. O vyrai myli moteris už tai, kad jos yra gražios. Žinoma, tai nereiškia, kad visiems vyrams gražios tik vieno tipažo moterys. Kiekvieno skonis yra skirtingas, tačiau gerai, kad grožio suvokimas skiriasi, kitaip kiltų konfliktai, gal net karai.

„Vyrai yra primityvūs, moteris jiems pirmiausia turi būti graži. Visa kita jie gali pakęsti. Vyrams grožis nėra prioritetas tada, kai jie bijo moterį prarasti, mano, kad kiti vyrai ją nuvilios. Tai yra senbernio sindromas. Sakoma, jeigu jauną vesi, tai išeis pas kitą. Atsiranda begalės baimių, nors pats žmogus pamatęs kitą žmogų natūraliai jaučia, ar čia tavo žmogus, ar ne. Mylėti iš išskaičiavimo - kad moteris bus gera namų šeimininkė, gera motina ir man bus ramu gyventi, - na, pasitaiko tokių atvejų... Gal ir šneka kai kurie vyrai, kad grožis nėra svarbu, bet vyrai myli akimis“, - įsitikinęs A.Pugevičius.

Kodėl žmonės kuria šeimas? Viskas prasideda nuo motyvų, ir jų gali būti daug. Prieš 40 metų merginoms buvo svarbu pakeisti pavardę, ištekėjusios jos jausdavosi visa galva didesnės už savo bendraamžes. Šiandien šis moyvas visiškai išnykęs.

Šeimos pedagogikos dėstytojas A.Pugevičius sako, jog yra trys dalykai, dėl kurių verta kurti šeimą. Pirmiausia, tai mylėti ir būti mylimam, juk meilė yra dovana, tačiau ją būtina puoselėti, kasdien nuoširdžiai domėtis savo antrąja pusele. Kitas motyvas - vaikai, jie santuoką sustiprina. Be to, vaikams augant, sutuoktiniai tarsi pakartoja savo pačių gyvenimą. Trečias motyvas - noras turėti kažką savo. Bendrai kurti materialų turtą. Bendros buities kūrimas ir su tuo susijusių svajonių įgyvendinimas - kūrybinis procesas, kurio autoriai abu sutuoktiniai. O bet kuri bendra veikla žmones suartina.

Pareigos - moterims, pagundos - vyrams

Vis dėlto šeimoje puoselėjant gražius santykius ir partnerystę nereikia pamiršti laikotarpio tendencijų. Šiais laikais moterys turi daugiau pareigų nei vyrai. Ir tai ne dėl to, kad atsirado naujų pareigų moterims, bet todėl kad dėl techninės pažangos išnyko daugelis tradicinių pareigų vyrams.

„Anksčiau vyriškos pareigos buvo sunkūs ūkiniai darbai, dabar vyrai dažnai dirba prie kompiuterio. Jeigu vyras neperima kai kurių moters pareigų, kas išeina? Nesąmonė. Moteris kaip bitė sukasi iki vėlumos, o vyras, grįžęs iš darbo, geria alų. Koks pavyzdys vaikams? Paskui dar stebisi, kad moteris tik miego nori.

Reikėtų taip išsidėlioti pareigas, kad laisvalaikiui, atsipalaidavimui abiem liktų vienodai laiko. Tai saugo ir porą, ir santykius. O jeigu sakoma, kad „čia ne mano pareigos“, tai kam toks vyras reikalingas?“- retoriškai klausė šeimos pedagogas.

Šiais laikais šeimų santykiams turi įtakos ir migracija bei urbanizacija. Tai priežastys, kodėl kyla daugiau skyrybų. A.Pugevičius pateikė pavyzdį: pora gyvena Kaune, sutuoktinis dirba Vilniuje, išvažiuoja anksti ryte, grįžta vėlai vakare. Pora visiškai nebūna drauge, o bendradarbė kvepianti, išsipusčiusi ir kasdien prieš akis. Vyras žiūri, kad jai jaučia daugiau nei savo žmonai. „Manau, jaunos šeimos turi gyventi drauge. Ar laimingos šeimos, kurios gyvena atskirai? Tai priklauso nuo tikslų. Gal pora nori susitaupyti pinigų namui. Ir dabar kenčia tą atstumą, kad negali vienas kito apkabinti. Bet vyras sugrįš, pasistatys namą ir laimingai gyvens, kaip pasakoje, - sakė jis. - Bet būna ir skyrybų. Kiek tokių atvejų būna, kai žmonės antrą šeimą turi užsienyje.“

Kritika yra meilės išraiška

Šiuolaikinis jaunimas šeimos pedagogų klausia daug dalykų. Pirmiausia, kaip draugauti, kiek draugauti, ar verta kurti šeimą? Ką daryti, kad santykiai būtų geresni jau susituokus? A.Pugevičius sako, kad tokiais atvejais labai padeda patarimas tiesiog dalytis jausmais, išsakyti, kas erzina, kas nepatinka.

„Tik jokiu būdu nesakyti tokių frazių, kaip tu esi iš blogos šeimos, nes tai yra dvigubas įžeidimas. Žmonės nuo paauglystės yra pratę „šokti tėvams į akis“, bet niekada neleidžia to kitiems daryti, negražiai kalbėti apie tėvus. Nes konfliktas - garantuotas. Kita vertus, nereikia ignoruoti nuoširdžios kritikos. Kritika yra tam tikra meilės išraiška, - sako A.Pugevičius. - Reziumuojant galiu pasakyti, kad tradiciniai dalykai, santuoka, kultūra turi būti palaikoma. Tai veda į laimę. Anarchija neveda niekur.“

Turėti žmogų šalia yra laimė

Šeimos pedagogikos dėstytojas A.Pugevičius sako, kad laimę santykiuose galima susikurti, tai priklauso ir nuo mūsų požiūrio, ir nuo to, kaip patys esame auklėti šeimose. „Manau, mano gyvenimas yra laimingas. Kodėl? Nuolat turiu šalia patį geriausią draugą pasaulyje - savo žmoną Daivą, kuri myli, rūpinasi, pataria. Vien buvimas su ja yra laimė. Turiu sveikus, ryžtingus ir drąsius vaikus, kurie nesidairo atgal, o pasiruošę priimti visus gyvenimo iššūkius. Jie yra laisvi - smagu tai matyti ir žinoti, kad prie to buvo prisiliesta ir mūsų su žmona. Seniai neturiu tėvų, bet galiu tik džiaugtis, kad mirties akimirką buvau geriausiuose santykiuose su jais, todėl prisiminimai šviesūs, o tik pamąstau kartais, kad tėvai turbūt džiaugtųsi, kad mes tęsiame jų pradėtus darbus“, - sako A.Pugevičius. Pasak jo, gyvenime pavyko sukurti laimingus santykius, nes kaip žmogus jis linkęs pirmiausia duoti, o ne laukti, kol duos kažkas kitas. Grąža visuomet grįžta su kaupu.

„Man gyvenimo prasmė yra dalinti nuoširdžią meilę žmonėms, kurti gražius žmonių tarpusavio santykius. Mano laimės suvokimas yra nulemtas Levo Tolstojaus minties, kad „vienintelė ir tikroji gyvenime laimė yra daryti gera kitiems“. Šiuos žodžius kažkada vaikystėje perskaičiau mamos iš Sibiro parsivežtame sąsiuvinyje, kuriame ji būdama tremtyje užsirašinėjo žymių žmonių mintis. Kažkodėl ta mintis užstrigo mano vaikiškoje galvoje ir stipriai išsiplėtojo sulaukus 30 metų“, - prisiminė A.Pugevičius.

30 metų santuokoje esantis šeimos pedagogas sako, kad santuokos sėkmės receptas yra meilė ir pagarba. „Visą laiką mes kažką veikėme drauge, pradedant vaikų auginimu, įvairių švenčių bei giminės susitikimų organizavimu, o paaugus vaikams pradėjome drauge šokti sportinius šokius ir tai savo malonumui darome jau 20 metų. Kitas, mus vienijantis, dalykas yra meilė žmonėms ir nuolatinis noras kam nors padaryti kažką gero. Žinokite, tai „veža“, - džiaugiasi A.Pugevičius.