Danutė ŠEPETYTĖ: Baudžiama už tai, kad Visagine daug rusų

Marijos Tananos pavyzdys mane įtikino, kad mūsų dienomis vis dar pasitaiko įtikėjusių, kad ne viskas prarasta, tai yra, kad žmogaus balsas nėra it neatpažintas kosminis signalas, nefiksuojamas jokiomis šiuolaikinėmis technologijomis.

Metų pradžioje Marija Tanana parašė laišką Lietuvos valstybės prezidentui.

Atsižvelgdama į daugelio valdžios atstovų kompetencijų spragas, apdairiai paaiškino, kad ji yra teatrologė, ne tik baigusi Maskvos teatro meno akademiją (GITIS), bet ir įgijusi psichologijos magistro laipsnį Lietuvoje. Daugelio tarptautinių festivalių žiuri narė, tarptautinio monospektaklių festivalio Visagine „Atspindys" sumanytoja ir rengėja (jis yra UNESCO vieno aktoriaus teatro forumo narys); taip pat tarptautinio festivalio „Sankryža", kuris vyksta Druskininkuose, organizatorė ir t.t.

Kreipimąsi į aukščiausiąją instanciją paskatino liūdesys, kad Lietuvos kultūros taryba (toliau - Taryba) šiemet neskyrė nė cento šioms meno šventėms organizuoti.

Žinoma, jeigu išskleistume sąrašą negavusių nė cento savo programų finansavimui, jis būtų trigubai, o gal net keturgubai ilgesnis už tų, kuriems pasisekė jį gauti. Pinigų kapšas nėra begalinis, visiems niekuomet neužteks. Tačiau ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), 2020 metais atlikusi tyrimą, pripažino, kad Tarybos finansavimo procedūros kultūros ir meno projektams bei stipendijoms išties gali būti šališkos ir neobjektyvios.

Taigi, praėjus dvejiems metams ekscelencijos dėmesį į tas pačias problemas bando atkreipti festivalių direktorė M.Tanana. Ji sako, jog, jos manymu, lėšos kultūros projektams skirstomos piktnaudžiaujant Tarybai suteiktais įgaliojimais ir vadovaujantis tarpusavyje susijusių žmonių interesais. Kitaip tariant, ilgametė festivalių organizatorė nori pasakyti, kad savų interesai galimai tebėra arčiau projektų vertintojų širdies. Ir piniginės.

Iš tiesų ji tik pakartoja, kas kultūrininkų aplinkoje seniai nuobodžiai kalbama ir su kuo seniai susitaikyta, kaip su nepagydoma liga. Kaip ir su tuo, kad „Ekspertai pateiktas paraiškas vertina individualiai, o vėliau, darbo grupės posėdyje, suformuoja galutines rekomendacijas Tarybos narių susirinkimui", - taip rašoma nuostatuose, tačiau, kaip teigia joje dirbęs asmuo, sprendimą neretai lemia Tarybos vadovybės balsas.

Pavyzdžiui, pamėgink kad gudrus nuginčyti ekspertų sprendimą skirti 6 mėn. stipendiją Vytautui Landsbergiui (senajam ar jaunajam, neaišku) romanui „Bevardis" rašyti, o žinomai romanistei Birutei Augustinienei - neskirti? Kadaise stipendijos buvo dalijamos skurstantiems, tačiau vargu ar šiandien vadovaujamasi tokiu kriterijumi, nes būsimasis romano rašytojas lyg ir negalėtų skųstis materialiniais nepritekliais.

Arba pabandyk suabejoti ekspertų nuomone skirti daugiausia balų (t. y. ir stipendiją) „tvarios scenografijos" projektui: prototipų iš antrinių žaliavų kūrimui ir pritaikymui teatro projektuose Lietuvoje ir Vokietijoje, kai visa Briuselio Europa plėšosi dėl tvarumo, o mūsiškis kultūros ministras nori eiti koja kojon su ja. Tokia ekspertų nuomonė, tokia, suprask, jų laisva valia. Kaip nori, taip ir vertina, kiek nori, tiek balų ir užrašo. Finansuoti projektai viešai neprieinami, tad jų kokybės ir finansavimo pagrįstumu, pasak M.Tananos, net pasidomėti neįmanoma.

Vis dėlto M.Tanana rizikuoja pateikti savo tyrimo išvadas, iš kurių matyti, kad dosniai finansuojamos įstaigos, kur nurodytas vienas, du ar nėra nė vieno darbuotojo. Pvz., „VšĮ „Be kompanijos" (nurodyta 0 darbuotojų) 2023-2024 m. iš 9 galimų projektų finansuoti 7 projektai 78 900 eurų suma. Galimai dėl to, kad, anot festivalių organizatorės, viena iš kompanijos įkūrėjų Greta Grinevičiūtė yra Šiuolaikinių šokių asociacijos tarybos narė ir bendradarbiauja su „Airos" ir Vyčio Jankausko šokio teatrais bei Mokslo ir meno laboratorija; šie teatrai iš Tarybos gavo atitinkamai 61 000 eurų, 39 000 eurų ir 99 400 eurų.

„Ar nėra čia neskaidrumo ir korupcijos požymių?" - klausia laiško autorė ir pamini skandalingą faktą, kad Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis šiemet gavo dar mažiau nei pernai - tik 10 000 eurų. Palyginkite: 2023 m. VšĮ „Kultūros platforma" (2 darbuotojai) festivaliui „CON TEMPO" gavo 75 000 eurų, 2024 metais - jam skirta jau 95 000 eurų. Jei dar negirdėjote, „CON TEMPO" yra tarptautinis scenos menų (šiuolaikinio šokio, teatro ir cirko) festivalis, vykstantis Kaune ir Kauno rajone.

M.Tanana supranta, kad menas šiandien slysta vartotojiškumo linkme, kad cirkas visais valstybės lygiais šiandien paklausiausia prekė, kad kultūra tapusi nuolankia globalistinės (pridurčiau nuo savęs - ir genderistinės) ideologijos pašluoste, tačiau jai kelia nerimą, kad Kultūros ministerijoje nematyti intencijų išlaikyti balansą tarp tradicijos ir inovacijos, tarp šiuolaikinio ir klasikinio meno, nėra intencijų, kurios rodytų, kad ministerijai rūpi ne atskiri projektai, bet visuma, atliepianti Lietuvai naudingą kultūros politiką, jeigu tokia, žinoma, yra. Atsitiktinumais, jos nuomone, yra naikinama pati kultūra.

Tarkime, nuolat buvo kalbama apie padidintą dėmesį regionų kultūrai, tačiau ar taip yra iš tikrųjų? M.Tananos pavyzdys rodytų ką kita. Nekalbant jau apie tai, kad Visaginas yra ypatingas Lietuvos miestas: jame diduma gyventojų yra rusų tautybės žmonės. Teatrologė atkreipia dėmesį, kad čia gyvena nemažai pabėgėlių ir iš Ukrainos, o jos organizuojami festivaliai suteikė jiems galimybę pamatyti spektaklius jų gimtąja kalba. Net atmetus šią pastarųjų metų aplinkybę, nesuprasti, kad kultūros sklaida čia, kaip ir Pietryčių Lietuvoje, yra gyvybiškai svarbi ne tik integracijos, bet ir valstybės saugumo atžvilgiu, gali tik žemažiūris, vienadiene ir asmenine nauda gyvas politikierius. O galbūt Visagino gyventojai taip baudžiami dėl to, kad jie ir Putinas kalba ta pačia rusų kalba?

Ryškiausia monospektaklių Lietuvoje kūrėja Birutė Mar atkreipia dėmesį į didžiulį darbą, kurį kaskart nuveikianti M.Tanana. Nors žiūrovų festivalyje netrūksta, tačiau, aktorės nuomone, reikėtų rodyti daugiau lietuviškų spektaklių. Birutė Mar prisipažįsta, kad dėl Rusijos agresijos buvo kilę abejonių, ar gera mintis važiuoti su spektakliu į rusišką aplinką, tačiau, vis dėlto nuraminanti save, kad karo aplinkybėmis meninė kalba tampa itin prasminga.

Ne viename M.Tananos teatrų festivalyje dalyvavusį aktorių Vladą Bagdoną liūdina, kad šie teatro forumai liko be finansinės valstybės paspirties, juo labiau, kad Lietuvoje „Atspindys" - vienintelis monospektaklių festivalis. Jo nuomone, šiandien per daug politizuojamas rusų klausimas. Pasak aktoriaus, būtų didelė gėda, jei vieną ir kitą teatro festivalį nurašytų iš kultūrinio repertuaro, - taip pat lengvai iš mūsų gyvenimo galima daug ką eliminuoti, kas susiję su teatru, kas žmogui suteikia atokvėpį nuo darbų, sunkių minčių ir panašiai.

Festivalių rengėja M.Tanana sako, kad per ilga Visagino („Atspindys" 2023 metais vyko jau 18 kartą) ir Druskininkų festivaliuose („Sankryža" organizuojama nuo 2015 m.) parodyta per 400 Lietuvos ir užsienio kūrėjų (Armėnijos, Azerbaidžano, Brazilijos, Jungtinės karalystės, Italijos, Izraelio, Irano, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos ir kt.) spektaklių. Juose spindėjo tikros žvaigždės: aktoriai Birutė Mar, Vladas Bagdonas, Andrius Bialobžeskis, Oskaro Koršunovo teatras, saksofonininkas Petras Vyšniauskas, folkloro dainininkė Veronika Povilionienė, ukrainiečių aktorė Jelena Dudič, britų aktorius Peteris Taitas (Tate), prancūzų mimo M.Marso mokinys Bobas Donatelis kiti, beje, sutikę dalyvauti šiuose festivaliuose be atlygio.

Turiu pasakyti, kad atsakymą iš Prezidentūros M.Tanana gavo, ir gana greitai. Jame buvo priminta, kad Taryba yra bendruomenės savarankiškumu ir savivalda grįsta instancija, autonomiškai priimanti sprendimus. Kitaip tariant, skųstis lyg ir nėra ko. Paklausta, ar tikėjosi kitokio atsakymo, teatrologė atsakė: „Netikėjau. Norėjau patikrinti vienintelę instanciją, dėl kurios dar turėjau abejonių. Dabar jų nebeliko: visur beprasmiška kreiptis".

Galbūt paguos: prieš kiek laiko piliečiai buvo surinkę per 70 tūkst. parašų prieš lietuvių kalbos abėcėlės darkymą, tačiau Seimas į juos nusišluostė kojas. Kokių dar gali būti abejonių?