1 nuotr.Seimas neišdrįso sužlugdyti referendumo dėl draudimo žemę pardavinėti užsieniečiams idėjos, tačiau vis tiek padarė taip, kad jis neįvyktų. Po pateikimo nuspręsta, kad referendumas turėtų vykti ne kartu su prezidento ir Europos Parlamento rinkimais gegužės 25-ąją, o birželio 29-ąją, kai jokie rinkimai nevyks, miesto žmonės bus išvažiavę atostogauti, o kaimo žmonės bus įnikę į šienapjūtę ir kitus vasaros darbus.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavesta sudaryti ekspertų grupę, kuri iki kovo 20 dienos pateiks išvadas dėl piliečių reikalavimu paskelbti referendumą teksto. Pasak Seimo pirmininkės, ekspertams pateikus išvadą turėtų tapti „aiškiau dėl paties teksto, nors ekspertų grupės išvados nestabdys referendumo skelbimo“.
Vakar Seimo teisės ir teisėtvarkos pirmininkas Julius Sabatauskas jau registravo nutarimo projektą, kuriame išvardinta ekspertų grupės sudėtis. Pasirinkti tokie žmonės, kurie garantuotai pasakys, kad referendumo tekstas prieštarauja Konstitucijai. Mat grupės vadovu pasirenkamas Europos teisės departamento, daugumoje siūlymų įžvelgiančio prieštaravimus ES teisei, generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas. Jo pavaduotoju siūlomas buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius, viešai pareiškęs, kad Konstitucinis Teismas turi panaikinti savo 1994 metų nutarimą, kad referendumas turi vykti besąlygiškai, jei surinkta 300 tūkst. žmonių parašų.
Beje, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pripažino, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra suskaičiavusi: jei referendumas vyktų kartu su rinkimais, jis kainuotų 2 mln. litų. Jį rengiant atskirai, valstybės biudžeto išlaidos bus septyniskart didesnės ir sieks 14 mln. litų. Tačiau parlamentarams tai nepasirodė dideli pinigai, nors jų planuose - įvairūs nauji mokesčiai, kad būtų galima valdininkams, politikams, teisėjams mokėti didesnes algas ir galų gale grąžinti senjorams nusavintas pensijas.
Manau, žmonės susirinks net birželį
Zigmas VAIŠVILA, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:
Neabejoju, kad birželio 29-oji parinkta sąmoningai, tikintis, kad susirinks mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių rinkėjų ir referendumas bus paskelbtas neįvykusiu. Todėl tokių Seimo veiksmų negalima laikyti demokratijos pergale. Imamasi ir kitų veiksmų, kurie trukdytų referendumui.
Keli opozicijos atstovai dar siūlys pakeisti formuluotę ir referendumą rengti gegužės 25-ąją. Tačiau šis klausimas bus svarstomas tik kovo 25-ąją. Net jei tam ir bus pritarta, referendumas gegužės 25-ąją negalės vykti, nes nutarimą dar reikės paskelbti. O tam praeis dar viena diena. Tad iki gegužės 25-osios nebeliks 2 mėnesių, kurie turi praeiti iki referendumo.
Ir dar... jokie ekspertai, jokia Vyriausybė negali spręsti, ar referendumo iniciatorių suformuluoti teiginiai neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas juk yra išaiškinęs, kad niekas negali keisti referendumo iniciatorių formuluotės: nei papildyti, nei kažko išmesti. Keisti galima tik tuo atveju, jei kažkas negerai lietuvių kalbos požiūriu. Todėl kreipimasis į ekspertus yra neteisėtas. Be to, kiekvienas turi suprasti: bet koks siūlymas keisti Konstituciją prieštarauja Konstitucijai iki jo įsigaliojimo, todėl tai svarstyti yra absurdas.
Nepaisydamas visko, tikiu: net jeigu referendumas vyks birželį, žmonės į jį susirinks. Manau, toks valdžios elgesys skatins žmones susirinkti.
Negi Tautos nuomonė visiškai uždraudžiama?
Julius PANKA, vienas iš referendumo iniciatorių, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovas:
Valdantieji bei liberalai su konservatoriais suprato, kad žmonės vis tiek kovos dėl referendumo, todėl tarsi leido jį surengti, bet nukėlė į vasaros vidurį, kai aišku, kad jis neįvyks, nes nesusirinks pusė balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Parodė, kad negerbia Tautos, nes tokia data nepatogi nei miesto žmonėms, kurie tuo metu atostogauja, nei kaimo žmonėms, kuriems tuo metu - šienapjūtė bei kitas darbymetis.
Taip pat Seimas parodė, kad 12 mln. litų, kuriuos galima sutaupyti referendumą rengiant kartu su rinkimais, jiems - ne pinigai. Kai valdžios žmonės sakys, kad nėra pinigų pensijoms kompensuoti, nėra pinigų jaunoms šeimoms, visada bus galima tuos 12 mln. litų priminti.
Manau, kad bus ieškoma ir Konstitucinio Teismo pagalbos, kuris dabar viską išaiškina taip, kaip patogu politikams. Konservatoriai su liberalais jau registravo atitinkamą projektą. Jei teismas nuspręs, kad referendumas prieštarauja Konstitucijai, tai reikš, kad Tauta nebegali reikšti savo nuomonės jokiais klausimais. Referendumo priešininkai turbūt turi partinių arba asmeninių įsipareigojimų Briuselio biurokratams. O gal dalis jų ar jų draugų susipirkę daug žemės, jos nedirba ir nori kuo skubiau parduoti nesvarbu kam - kad ir užsieniečiams.
Raginsime žmones pardavimą įšaldyti
Romas KAULINIS, verslininkas, žemės referendumo iniciatyvinės grupės narys:
Balsavimą Seime vertinu kaip demokratijos pralaimėjimą ir kaip neigiamą reiškinį. Tačiau jis bet kokiu atveju nėra toks neigiamas, koks galėjo būti. Blogiausias variantas buvo parlamentaro Andriaus Kubiliaus siūlymas visus surinktus parašus grąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir iš naujo skaičiuoti, ar jie iš tikro surinkti, ar tik pateikti. O šito varianto siūlymas prasidėjo nuo komisijos nario Justino Žilinsko. Jis iš komisijos išreikalavo, kad būtų parašyta, jog parašai ne surinkti, o tik pateikti. Taip buvo bandyta pasiekti, kad visi parašai būtų iš naujo grąžinti skaičiuoti. O tai - pats blogiausias variantas.
Aišku, dabartinis variantas irgi labai blogas. Jau net nekalbu apie tai, kad bus švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Juk kai mes ėmėmės referendumo iniciatyvos, mums priekaištavo, kad jį surengti kainuoja labai brangiai. Tačiau jei jis būtų rengiamas kartu su rinkimais, kainuotų visai nedaug. Ir žmonių ateitų daugiau.
Oponentai referendumą bando paversti „dirvožemio referendumu“ ir jį suniekinti. Tačiau kalbama ne apie dirvožemį, o apie valstybės teritorijos išsaugojimą. Žemė - ne tik gamybos priemonė. Valstybė be žemės negalima. Todėl mes politikus raginsime paskelbti moratoriumą žemės pardavimui užsieniečiams iki to laiko, kol Tauta referendume šiuo klausimu išsakys savo nuomonę.
