Priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas baigiasi. Vakar ir šiandien studentai, įstoję per papildomą priėmimą, dar pasirašinėja sutartis su universitetais ir kolegijomis. Dauguma ir vėl studijuos socialinius mokslus, o technologinių mokslų specialistų bus parengiama nepakankamai. Kodėl padėtis nesikeičia, „Respublika“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto prorektoriumi Eugenijumi Butkumi.
Liko 1 diena
Rytoj paaiškės, kiek šalies aukštosiose mokyklose liko laisvų valstybės finansuojamų vietų. Tačiau į jas pretenduoti stojantieji jau nebegalės.
Papildomame priėmimo etape studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesti 825, valstybės nefinansuojamose - 2956 stojantieji (iš jų 41 įgijo teisę į studijų stipendijas).
Pasibaigus antrajam bendrojo priėmimo etapui, universitetuose buvo likusios 296 valstybės finansuojamų studijų vietos. Daugiausia socialinių mokslų srityje (išskyrus verslo ir vadybos, teisės, švietimo ir ugdymo krypčių grupes, visuomenės saugumo ir socialinio darbo kryptis). Čia likusios 47 laisvos vietos. Humanitarinių mokslų studijų srityje buvo likusios 46 neužimtos valstybės apmokamos studijų vietos.
Kolegijose po antrojo etapo liko laisvos 533 vietos. Tarp jų daugiausia - t.y. 182 - technologijų mokslų srityje.
Lengviausias kelias vis dar madingas
Nors tiek verslininkai, tiek politikai ragino jaunimą rinktis perspektyvius technologinius mokslus, šiemet (kaip ir ankstesniais metais) jie nėra populiarūs. Stojančiuosius daug labiau traukia socialiniai mokslai, o dosniai valstybės finansuojamos technologinių mokslų studijų vietos užpildomos vangiai. Kodėl?
Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektorius, profesorius habilituotas daktaras Eugenijus Butkus įsitikinęs, kad greitų pokyčių abiturientų mąstyme tikėtis naivu.
„Tai ilgesnio laikotarpio procesas. Kita vertus, reikia išlaikyti ir pusiausvyrą tarp pasiskirstymo pagal studijų sritis. Nereikia tikėtis, kad 70 proc. įstotų į technologijos mokslus“, - sakė jis.
Prorektoriaus nuomone, privalomo matematikos egzamino įvedimas padėtų stojančiuosius pakreipti tinkama linkme, mat dabar didelė dalis jaunuolių socialinius mokslus renkasi tik todėl, kad paskutinėse klasėse nesimokė tiksliųjų dalykų.
„Jei galvojame apie lygiavertį vidurinįjį išsilavinimą, jis neįmanomas be tų pagrindinių dalykų, tarp kurių yra ir matematika. Žinoma, paprasčiausias kelias yra apskritai nekelti jokių reikalavimų“, - sakė E.Butkus.
Jis pastebi, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jaunimas siekia lengvo gyvenimo.
„Dabar tokia tendencija, kad visas žmogaus gyvenimas turi būti labai lengvas - vidurinėje mokykloje, universitete, o vėliau - lengvas ir gerai apmokamas darbas. Tačiau gyvenime tokių dalykų nebūna. Nereikia pasiduoti toms tendencijoms, kurios vyrauja Vakarų šalyse, kad visus sunkius, tikro intelekto darbus kažkas kitas padarys. O kiti galės dirbti tik bankuose ar kitose institucijose. Gaus geras pareigas ir galės iš to lengvai gyventi“.
„Pažiūrėkite į Azijos šalis. Pavyzdžiui, Japoniją, kuri yra technologijų šalis. Kiek ten yra skiriama laiko mokymuisi! Ten mokiniai perkrauti, bet labai tikslingai. Jie kryptingai nuo jaunų dienų orientuojami siekti išsilavinimo“, - priduria E.Butkus.
Universitetas - ne tik iškaba
Kalbėdamas apie aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje, universiteto prorektorius akcentuoja ne tik prastesnį stojančiųjų pasirengimą, motyvaciją, bet ir kai kurių aukštųjų mokyklų problemas.
„Šiuo metu tas studijų programų skaičius yra labai neracionalus. Tiesiog pervadinamos tos pačios studijų programos“, - sakė E.Butkus.
VU prorektoriaus nuomone, ne visi šalies universitetai verti universiteto vardo. Kai kur aukštasis mokslas tiesiog imituojamas:
„Ne tik stojančiųjų lygis turi būti pakankamas. Deja, ne visos aukštosios mokyklos atitinka universiteto sampratą. Tą matome ir iš šių metų priėmimo. Kai universitetas priima iki kelių šimtų studentų, vargiai ar jis yra universitetas. Aš, žinoma, nekalbu apie specializuotus universitetus. Kai kuriuose universitetuose moksliniai tyrimai yra labai prasto lygio. Nesugebama konkuruoti ne tik pasaulyje, bet ir čia, Lietuvoje. Tie moksliniai darbai nėra niekuo svarbesni, nepripažįstami mokslo bendruomenėje“.
E.Butkus primena šviesaus atminimo buvusio VU rektoriaus Jono Kubiliaus žodžius: „Jei ant kiekvienos daržinės pakabinsi iškabą „Universitetas“, tai netaps universitetu“.
Prorektorius teigia, jog šalies aukštosios mokyklos privalo nustatyti minimalią kartelę stojantiesiems, kad į aukštąją mokyklą nepatektų vos egzaminus išlaikę abiturientai.
VU šiuo metu yra nustatęs minimalų stojamąjį balą.
„Akivaizdu, kad minimalus balas norint studijuoti valstybės finansuojamose vietose reikalingas. Bent po 40 proc. iš visų valstybinių brandos egzaminų reikia surinkti. Net ir valstybės nefinansuojamose vietose turi būti minimalūs stojamieji balai, kitaip tai nuvertina visą aukštąjį mokslą. Visi aplinkiniai mato, kad žmogus mokykloje visiškai nedėjo pastangų, o vėliau jis studijuoja universitete“.
E.Butkui nelogiška atrodo ir tai, kad Lietuvoje bakalauro ir magistro studijos yra nepagrįstai ištęstos. Bakalauro studijos trunka 4 metus, magistro - 2 metus. O štai kitose Europos šalyse pirmos pakopos studijos paprastai trunka 3 metus, magistrą galima pabaigti ir per vienus metus.
Tačiau galbūt mūsų studentai per ilgesnį laiką daugiau išmoksta? E.Butkus su tuo nesutinka. Jam yra tekę vertinti užsienio universitetų studijų programas. Pasak jo, per trumpesnį laiką sugebama išdėstyti tą patį kursą. Tiesa, tuomet studentai mokosi intensyviau. Studijos tampa pagrindine jų veikla.
„Pripažinkime, kad ilgesnės studijos universitetams yra patogu, nes ateina valstybės finansavimas. Netikiu, kad mūsų vaikai, baigę vidurines mokyklas, yra kvailesni, todėl jiems reikia ilgesnio laikotarpio viską išmokti“, - sakė jis.
