Galvų kapojimas nepadės

Ilgametę darbo su psichikos ligomis praktiką turinti gydytoja psichiatrė dr. Danguolė Regina Survilaitė įsitikinusi - kai sistema iš esmės yra bloga, negali durti pirštu į vieną žmogų ir pasakyti, kad jis kaltas.

„Pirmas įspūdis, kuris man susidaro iš to, ką girdėjau, - įstaigai, kaip ir daugeliui kitų tokių, trūksta kvalifikuoto personalo, o darbas ten, patikėkite, ypač sunkus.

Kad žmogus užspringo ir mirė - pasitaiko net visiškai sveikiems, o psichikos ligomis sergantys žmonės neretai ryja dideliais kąsniais ir kiekiais. Tad, norint išvengti nelaimių, prie kiekvieno tokio ligonio reikia po vieną slaugę, kad žiūrėtų, kaip jis valgo. Ar tai realu?

Rišimas prie lovos taip pat kartais yra būtinas norint apsaugoti ligonį, kad jis nesusižalotų. Man teko matyti pavyzdinius globos namus Lenkijoje, kur tam tikrais atvejais, kai vaistai ligoniams nepadeda, tad nėra tikslinga juos girdyti, pacientai fiksuojami, kad nesusižalotų. Labai pažangioje ligoninėje Briuselyje tai taip pat teko matyti - pacientai fiksuojami ir laikomi tiek, kiek pacientui reikia. Lietuvoje tas fiksavimas griežtai įstatymais reglamentuotas ir norėčiau tikėti, kad niekur tai nedaroma be reikalo.

Kodėl vaikas iškrito pro langą, turi būti ištirta. Nesinori tikėti, kad tai atsitiko dėl darbuotojų aplaidumo...

Mano žiniomis, Vilijampolėje apgyvendinti tokie vaikai, kurių daugumos net tėvai atsisakė. Jei net tėvai dėl jų nesiaukoja, ko norėti iš svetimų žmonių, kurie gauna tikrai varganus atlyginimus?

Išeitys, mano akimis, būtų kelios. Pirmiausia - mokėti tais vaikais besirūpinantiems ir tikrai sunkų darbą dirbantiems žmonėms normalius atlyginimus, o tada kelti jiems didžiulius reikalavimus. Kitaip sakant, už tą sunkų neprestižinį darbą jie turi gauti atitinkamą atlygį. Dideli atlyginimai, bet ir dideli reikalavimai, didelė atsakomybė.

Kitas klausimas - kiek žmonių gyvena įstaigoje ir kiek personalo juos prižiūri? Tokioje įstaigoje būtina žmonių skaičių mažinti, personalo - didinti. Tačiau ar įmanoma tai padaryti varganoje valstybėje? Negali, mokėdamas minimalų atlyginimą, rasti daug norinčiųjų dirbti tokį darbą.

Atleis direktorių iš pareigų, o kas pasikeis? Manau, problema yra ne dėl direktoriaus personalijos, o dėl sistemos, tiksliau - jos nebuvimo. Ir net ne tokių įstaigų sistemos, o valstybės požiūrio į sunkų darbą ir atlyginimą už jį. Jei žmogus dirba sunkų, atsakingą, stresinį darbą, tai tu pirmiausia pasiūlyk darbuotojui normalią algą, tada atsirink kvalifikuotus darbuotojus, surašyk jų elgesio taisykles ir pareigas, sukurk nuobaudų sistemą už pareigų nevykdymą, o tada reikalauk.

Nepadės čia nei ministrės, nei direktoriaus pakeitimas. Pirmiausia reikia sureguliuoti visą sistemą - žiūrėkime, kas kur negerai, kodėl taip ar anaip yra. Kai sistema iš esmės yra bloga, negali durti į vieną žmogų ir pasakyti, kad jis kaltas. Negali vienas žmogus atsakyti už viską. Kol nėra sistemos, jis tik mažas sraigtelis savo arba ne savo vietoje. Kai bus sukurta sistema ir ji gerai veiks, tada tokių nelaimių nebus, o jei atsitiks - bus aišku, kas dėl ko kaltas.“