Gediminas JAKAVONIS: Kam atitenka mūsų skirti pinigai Ukrainai,

Ukraina narsiai kaunasi su ją užpuolusia Rusija, bet Lietuvos valdžia sugebėjo tautiečius įtikinti, kad jie tai daro dėl mūsų.

Lietuviai - emocinga, gerąsias jėgas ir teisingumą palaikanti tauta, todėl prieš keletą metų prasidėjus karui, visokiais būdais aukodami savo pinigus, stengėsi padėti užpultiems ukrainiečiams. O čia ir prasideda gudresnių už kitus, elitu save laikančių ir labai pinigus mėgstančių Lietuvos valdžiažmogių, kurių, kaip beskaičiuosim, pagrindinis tikslas yra pasipinigauti ir kurių priešakyje visados stovi konservatoriai, veikla.

Vilniaus universitete kadaise su amžiną atilsį A.Kubiliaus tėvu bendravę darbuotojai pasakoja, kaip pastarasis guosdavęsis ir krimtęsis dėl sūnaus antilietuviškumo. Iki anūko buvęs konservatorių partijos lyderiu, pilku žiurkiuku Sąjūdžio struktūrose buvęs A. Kubilius tapo, anot V.Landsbergio, „sveiko proto" politinės jėgos vėliavnešiu. Tik D.Trumpo ir A.Kubiliaus „sveikas protas" reiškia du visiškai skirtingus šią sąvoką apibrėžiančius dalykus.

Jei Amerikos prezidentas tai supranta kaip Dievo ir gamtos sukurtos pasaulio tvarkos taisyklių dominavimą, tai mūsų fizikos laboranto mentalitetą turinčiam, vienam konservatoriškų vertybių lyderiui, tai pirmiausia yra savo giminių ir partiečių materialinis-finansinis gerovės užsitikrinimas.

Tam būtinas, ką jau puikiai susitvarkė per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, visuotinės, iš mūsų visų kišenių išlaikomos LRT „privatizavimas", kuriam vadovauja tokia Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, užsiimanti ne naujienomis, o konservatorių propaganda.

Bet kurį faktinio vadovo pirstelėjimą skelbdama Dievo žodžiu, o bet kurią šios partijos aferą pateikdama kaip būtiną tautai ekonominį sprendimą, minėta ponia savo kompanijai užsitarnavo tiek, kad iš generalinės LRT vadovės kėdės bus galima tik kojomis į priekį išnešti.

Auditui šioje, mūsų visų pinigais išlaikomoje įstaigoje, priešinasi aukščiausi šalies pareigūnai, o čia sukasi milijoninės sumos. Kur daug pinigų, pastaruoju metu visada sutiksi ne tik Monikutę, bet ir Ritą Miliūtę, Edmundą Jakilaitį, Joną Ohmaną, Andrių Tapiną, Arūną Valinską.

Man pastarieji du „Auksinio proto" vedėjai, išoriškai labai panašūs į Ilfo ir Petrovo „Aukso veršio" bei „12 kėdžių" herojus - Benderį ir Kisą, kurie jokia altruistine veikla neužsiminėjo. Tačiau dabar kalbame apie tai, kad LRT, tapusi konservatorių „irštva", prisideda prie privačios „Blue/Yellow" pinigų rinkimo.

Bet pradėkim iš pradžių, kai, prasidėjus karui Ukrainoje, tuometinė konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė pateikė labdaros-paramos įstatymo pataisas, kuriomis remiantis ir padedant Ukrainai, nereikalaujama ataskaitų!

Po to sekė dar viena šio įstatymo pataisa, kad, užsiimant tokia veikla, pinigų rinkėjams neįskaičiuojamas PVM!

Kalbėti apie kažkokį skaidrumą čia būtų sunku, nors prie to privedė būtent kovotojais su šešėliu ir korupcija save tapatinanti konservatorių partijos, praėjusios kadencijos vadovaujanti dauguma.

Kai prancūzams kas nors neaišku, jie sako „ieškok moters arba pinigų", Lietuvoje išeitų, kad „ieškok pinigų, rasi konservatorius".

Skelbiama, kad paramą renkanti organizacija 20 proc. surinktų lėšų pasilieka savo reikmėms, t. y. administravimo išlaidoms, bet „Blue/Yellow" yra viešoji įstaiga, kuri pagal mūsų įstatymus pati savo įstatuose nusistato minėtą surinktos pinigų sumos dalį.

Tad per Monikutės, kurios žvilgsnis ant stalo pastatytą pieną stiklinėje paverčia rūgpieniu, visada norėtųsi paprašyti, kad „Blue/Yellow" surinktų pinigų sumas papildytų p. s. organizatoriams likusiais, jas įvardijančiais skaičiais.

Būtų aiškumas ir nebūtų jokios tų pinigų rinkikų Ukrainai veiklos diskretizacijos, kurios akivaizdūs faktai taip ir nepasiekia LRT žiūrovų.

Kitas dalykas, kad ginklų pirkimas - tai ne humanitarinė, o karinė pagalba, už kurią atsakomybė krinta ant tų pačių konservatorių pečių.

Prie I.Šimonytės vadovavimo Vyriausybei, kai KAM ministrų pareigas eina konservatoriai A. Anušauskas su L.Kasčiūnu, su LRT ir čia dirbančiųjų TV „žvaigždžių" pagalba Ukraina tampa pijaro ir viešųjų ryšių objektu, kur, galimai, lobstama iš Rusijos užpultos valstybės ir jos žmonių nelaimės.

Ir dabar, kai prie JAV valstybės vairo stojęs išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas pradeda derybas dėl karo nutraukimo, mūsų anksčiau minėta konservatoriška „karo vanagų" komanda per „Blue/Yellow" viešąją įstaigą „verčia" mūsų tautiečius toliau atidėlioti savo pinigus ginkluotės pirkimui Ukrainai.

Per pirmąją šios chebrytės pinigų rinkimo akciją greitai buvo surinkti keli milijonai eurų „Bayraktar" pirkimui iš Turkijos. Vėliau sklandė gandai, kad šį kovinį droną Turkija lyg ir padovanojo. Kai vėl, eilinį kartą, per „Radarom" akciją iš už mūsų tautiečių surinktus pinigus Ukrainai iš Izraelio buvo nupirkti dronai, „pikti liežuviai" pasakojo, kad juos ukrainiečiams reikėjo remontuoti tam, jog galėtų panaudoti koviniuose veiksmuose.

O dabar klausimai mūsų politinį „elitą" aptarnaujančiai sisteminei žiniasklaidai su Monikutės chebra priešakyje:

1) Kodėl labdarą Ukrainai renka ne mūsų valstybinės įstaigos, įskaitant KAM‘ą, kuris turi teisę vykdyti uždarus ginkluotės įsigijimo pirkimus?

2) Kodėl „Blue/Yellow" surinkti pinigai į Ukrainos gynybos ministeriją nepatenka tiesiogiai iš Lietuvos valstybinių institucijų?

3) Kodėl taip vangiai aukojami ir renkami pinigai Lietuvos gynybos fondui?

4) Kodėl pinigai renkami ginkluotei, o ne Druskininkuose esančiam Lietuvos kariuomenės reabilitaciniam centrui, kur gydomi karo suluošinti Ukrainos kariai?

5) Kodėl, jei viskas gerai, konservatorių LRT „šoumenai" taip bijo audito?