Gediminas JAKAVONIS: „Penktoji kolona“ arba viešųjų ryšių šalyje nieko naujo

„Leninas klausia, kodėl vadovaujant komunistų partijai, tarybiniai žmonės vis dar negyvena komunizme? Liaudis (tauta) atsako, kad visos valdžios pastangos atiduodamos švilpukui (suprask - ne darbui, o propagandai)".

Kai esi nevykėlis ir nesugebi gerai atlikti tau pavesto darbo, belieka kaltinti užsienyje tūnančius klastingus, agresyvius kenkėjus ir jiems valstybės viduje dirbančius priešus, kurie tarptautiniame politiniame folklore įvardijami kaip „penktoji kolona".

Na taip „puikiai" darė mūsų išrinktieji, įsivardinę save elitu, tiek pinigų skyrė „dvaro žiniasklaidai", šlovinusiai jų išmintį, vertybes, modernumą, o galiausiai supratom, kad šiandieniniam prie sveiko proto, pagal gamtos ir Dievo grįžtančiame gyventi pasaulyje dėl savo užsieniuose pinigų besivaikančios valdžios esame atsidūrę kvailio vietoje. Lietuviškieji globalizacijos pirmūnai - komjaunuoliai, pasikeitus pasaulinės politikos vėjams, kai valstybininkai savo šalyje ėmėsi nacionalinių tautų reikalų, išskirdami juos prioritetiniais, atsidūrė „ant ledo".

Erdvėje ir laike vis dar nesusivokiantys pirmieji du valstybės asmenys - G. Nausėda ir S. Skvernelis, krintant populiarumo reitingams, nesugalvojo nieko kito kaip ne tik LR Seime esančius kolegas politikus, bet ir visą tautą apkaltinti besiformuojančios „penktosios kolonos", t. y. tautos ir valstybės priešų vardu! Pabandęs pasaulio rekordininku tapti pagal procentą nuo BVP skiriamų biudžeto lėšų gynybai, mūsų aukštas ir gražus, atrodo, apsijuokė ant viso svieto, bet, neturėdamas tam pinigų, nutarė juos susirinkti iš mūsų visų, siūlydamas pakelti mokesčius.

Kai pernai rinkom naują valdžią, kad tik atsikratytume rimtais veidais nesąmones kalbančių ir jas krečiančių, trijų mergelių koaliciją sudarančių politikos klounų, atrodė, jog daug ką galėsim pakeisti. Iki skausmo atsibodęs valdančiųjų nesiskaitymas su žmonių nuomone, arogancija ir savanaudiškumas tiek vidaus, tiek užsienio „taivanietiškų vertybių" politikoje liko teisiškai neįvertintas.

Žinoma, kad kiekvienas neišaiškintas, nuslėptas nusikaltimas, kai valdžia dirba be jokios atsakomybės už savo veiklos padarinius, gimdo kitą nusikalstamą veiką, žinant, kad už ją taip pat nebus baudžiama. Kalbu apie dabartinę valdančiąją koaliciją, kurią sudaro socialdemokratai, R. Žemaitaičio „Nemuno aušra" ir S. Skvernelio „Vardan Lietuvos" demokratų sąjunga, kurių nė vienos rinkiminėje programoje nebuvo nieko apie nekilnojamo turto apmokestinimą.

Nieko apie tai nebuvo ir valdančiųjų sudarytos koalicinės Vyriausybės programoje, kuri mūsuose turi įstatymo galią. Tik štai G. Nausėda, kuris vis siekia atsisėsti su pasaulio lyderiais prie vieno stalo, nors šie į jo iniciatyvas nekreipia jokio dėmesio, iškelia idėją didinti gynybos išlaidas apmokestinant visų mūsų turtą. Kaip gi kitaip apginsime motulę Lietuvą, kai mūsų šalį iš visų pusių supa priešai, kurie net mūsų tėvynėje sugebėjo išugdyti tiek nelojalių valstybei ir su ja susitapatinusiai valdžiai žmonių.

Kai apie „penktosios kolonos" egzistavimą prabyla pirmieji valstybės asmenys, savo pavaldume turintys kariuomenę, jėgos struktūras ir specialiąsias tarnybas, gero nelauk. Kas, kad apie jokias kolonas nekalba nei VSD, nei KAM‘o antrojo žvalgybos padalinio pareigūnai, bet (ne)normalioje valstybėje tokie prezidento, parlamento pirmininko žodžiai pasakyti savo šalies piliečiams, reiškia komandą „fas", nukreiptą prieš mūsų tarpe esančius „nedraugus".

Sutapimas ar ne, bet tuo pat metu viešojoje erdvėje atsiranda Šaulių organizacijos vadovybės instrukcijos, kurių iki šiol niekas nepaneigė, kaip elgtis su tautos priešais ir jų šeimos nariais kritinių situacijų atvejais. Norėčiau paklausti abiejų aukščiausiųjų mūsų šalies pareigūnų, kas mūsų save demokratine besivadinančioje valstybėje nustatinės, kuris esam priešas, o kas draugas? Kada patys, būdami šalies valdžioje, dabartinėje situacijoje, besivaikydami garbės ir pinigų, nesusivokiat, su kuo kariauti, o su kuo draugauti.

Buvęs D. Grybauskaitės klerkas, G. Nausėdos paskirtas užsienio reikalų ministru, kaip ir visa mūsų prezidentūra, kol kas taip ir nesuprato, ką reikia daryti tautos labui, todėl sėkmingai tęsia V. Landsbergio anūko Gabrieliaus politiką. Tokia pati nevykėlė savo poste KAM vadovė D. Šakalienė atlieka ministerijos viešųjų ryšių atstovės pareigas amerikiečių karinės technikos ištraukimo iš Pabradės pelkės operacijoje, kurią šiaip jau turėtų vykdyti ir tą daro tam paskirti kariuomenės pareigūnai.

Kadangi neaišku, kaip tas amerikiečių šarvuotis nuskendo 7 km už poligono ribų, o ore vis sklando gandai apie iš Europos taip pat galimus gynybai skirti pinigus, Lietuvos karo vanagai ir politikieriai nutaria, kad reikia didinti karinių poligonų plotą. Varėniškių išrinktas, dar kojų LR Seime neapšilęs politikos „piemuo" M. Katelynas jau aiškina, koks naudingas toks poligonas būtų mūsų krašto žmonėms, kur dėl valdžios neveiklumo jau geras dešimtmetis beveik neateina jokios investicijos.

Pradėta kalbėti apie kadaise, dar prie Rusijos caro, čia buvusius poligonus. Galvoju, kaip mūsų „išminčiai" nepasiūlė strateginiams partneriams lenkams, su kuriais turim saugoti Suvalkų koridorių, įkurti karinį poligoną Žalgirio (Grunvaldo) mūšio vietoje? O tai suklestėtų tose vietose gyvenantys žmonės!

Bet grįžkime Lietuvon, kur D. Trumpui nutraukus USAID finansavimą ir visokių G. Sorošų remtų LGBT-istų rėmimą, jų kaip ir sisteminės „dvarą aptarnaujančios" žiniasklaidos atstovams iškilo hamletiškas klausimas: „iš ko mes dabar gyvensim?".

Matydamas, kad karai su valdžios priešais duoda pelną, kovon stojo ne tik „vištgaidis" su gvazdikais, bet ir visi iš to mintantys plunksnos broliai, palaikantys valdančiųjų kovą su „penktąja kolona" ir Kremliaus V. Putino Rusija.

Ne, ne kur nors fronte Ukrainoje, o prieš televizijos kameras gerai vadovybės apsaugos departamento prižiūrimame LR Seime, kurį nuo mūsų visų kaip nuo „penktosios kolonos", atėjusios balandžio pabaigoje protestuoti prieš nekilnojamo turto mokestį, jau saugos ir policijos pareigūnai, ir antrasis vidaus tarnybos pulkas, o galimai ir Lietuvos kariuomenė.

P. S. Pasaulis išliko todėl, kad juokėsi. Sovietmečio anekdotas: „Народ и партия едины! Но покупают товары в разных магазинах...". Dabartinis lietuviškas variantas skambėtų kažkaip taip: „Tauta su Lietuvos valdžia vieningos tik tautai vis kyla kainos už elektrą, kad S. Skvernelio slapčia ir kaip Ribentropo-Molotovo įslaptinti protokolo, parduotos „Igničio" akcijos neštų mūsų valdžiažmogiams dividendus".