1 nuotr.Ar pastebėjote, kad sovietmečio laikų anekdotuose asmenvardį „L.Brežnevas“ pakeitus į asmenvardį „V.Landsbergis“, o „sovietinę liaudį“ pervadinus „konservatorių elektoratas“, kuris taip nori tapatintis su lietuvių tauta, esmė ir humoru paversti pastebėjimai praktiškai nesikeičia. Laikai mainosi, o žmonės, ypač jei yra dirbę marksizmo-leninizmo katedros dėstytojais, išlieka nepakitę. Matyt, mūsų visuomenė serga, kad po kiekvieno nugalėto drakono užauga kitas.
Ir „didvyrio“ vardas tinka tiek legendiniam gensekui Leonidui Brežnevui, tiek save faktiniu valstybės vadovu pasiskelbusiam Vytautui Landsbergiui. Abu paprastų žmonių pašiepiami dėl noro apsikarstyti visais galimais apdovanojimais, tiek dėl savo knygų rašymo, kuriose tik žodis „aš“ simbolizuoja teigiamą įvykių herojų.
Menat tokį anekdotą, atspindintį to laikotarpio aktualijas? „Partijos komitetas priėmė nutarimą, kad paskyros juodiems automobiliams „Volga“ bus išduodamos tik Kulikovo mūšio dalyviams. Atsirado trys gruzinai, kurie pristatė visus reikiamus dokumentus“. Mūsiškiam V.Landsbergiui, kurį anūko vadovaujama partija Seime skelbė buvus Lietuvos prezidentu, net jokių tą įrodančių popierių pateikti nereikėjo.
Prisiminiau kitą seną tarybinių laikų anekdotą: „Aš nežinau, kas yra „chunta“ ir kas yra „Pinočetas“, bet kol jis iš kalėjimo nepaleis Karvalano, aš darban neisiu“, - pareiškė sovietinio fabriko darbininkas. Perfrazavus šį anekdotą šiandien jis skambėtų taip“: „Nežinau, kas tas Žemaitaitis ir kas ta „Nemuno Aušra“, bet kol jie skriaus žydus, mes nuo Seimo nesitrauksim.“
Tuos anekdotus prisiminiau tada, kai nepatenkinti, jog ne tuos išrinko ir ne su tais eina į koaliciją, buvusios „širdžių prezidentės“ ir „vilties premjerės“ Ingridos Šimonytės šalininkai rinkosi prie Seimo protestuoti prieš naujai išrinktos valdžios sprendimus. Čia geriausiai tinka tarybinių laikų anekdotas apie sovietinę liaudį: „Partija nusprendė, kad rytoj visi rinksimės pasikarti prie Kremliaus - virvėmis tam reikalui visi bus aprūpinti nemokamai! Valio, šlovė Komunistų partijai, kuri taip rūpinasi dėl mūsų visų!“
Tie trys tūkstančiai, kaip skelbė konservatorių spauda, atėjusių prie Seimo protesto dalyvių buvo nepatenkinti tais, kurie susidėjo su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ ir už kuriuos balsavo daugiau kaip 200 000 Lietuvos rinkėjų. Ir šiuo atveju vėl neapsieita be patriarchu prisistatančio V.Landsbergio komentarų, kad naujai besikurianti koalicija jam smirdi, o protestuotojai prieš ją gerbtini dėl sugebėjimo dešimt minučių patylėti. Pats nesugebantis praleisti progos patylėti profesorius, kuris, pagadinęs orą, to negirdi ir kaltina dėl kvapo kitus, vėl apsijuokė.
Atrodo, kad, matydami senolio marazmą, artimieji ir bendražygiai jį turėtų vis labiau slėpti nuo visuomenės, bet daro priešingai. Kiekvieną Vasario 16-ąją iš Signatarų balkono Pilies gatvėje aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus vis stipriau prilaikomas V.Landsbergis kreipiasi į tautą žodžiais, kurie vis labiau panašėja į sovietmečio žurnale „Šluota“ spausdintas „Čia priėjo Kindziulis“ versijas. Na, tas bent nevadino lietuvių „šunauja“, „kirmėlynas“, „KGB-ynas“, „kremlinių“ bei kitais epitetais.
Kalbant rimtai, jau visai nejuokinga, kai prie Seimo renkasi žmonės, prašydami vakariečių įsikišti į mūsų šalies politiką, nes „vatnikai“ išrinko ne tuos. Bet koks tokių veikėjų kaip Žygimanto Pavilionio ar, kaip skalambija gandai, Manto Adomėno kreipimasis, surašytas skundas užsienio ambasadoms turėtų būti vertinamas kaip savo valstybės šmeižimas arba išdavimas. Politikai, pasijutę pasaulio bambomis, skelbia apie Lietuvoje atgimstantį antisemitizmą ir ragina bausti už tai naujai išrinktą mūsų šalies valdžią, jei ji nepakeis savo sprendimų.
Visą kadenciją vakariečių komandas vykdę įtakingi buvę valdantieji negali susitaikyti, kad prarado juos maitinusią leteną, kurią jie „čiulpė“ ketverius metus. Kam jiems ta Lietuvos žmonių valia, jei patiems nutrūksta juos maitinusi bambagyslė.
Prie Seimo susirinkę protestuotojai, kurių nepasitenkinimą demonstruoja LRT ir visa konservatorius aptarnaujanti sisteminė žiniasklaida, tai ne kas kita kaip kosmopolitais-globalistais tapę valstybės tarnautojai, kuriems Lietuvos valstybės nereikia. Dar pridėkim visus Lietuvos miškus bei kitą jos turtą išpardavinėjančius įvairaus plauko liberalus, LGBT, tik savo klyno reikalais besirūpinančius aktyvistus, ir pamatysim tikrąjį, save pažangiu laikantį mūsų „elitą“, kuriam nereikia savo tautinės valstybės, o rūpi tik jų pačių egoistiniai interesai.
Ir dar apie lietuvišku save vadinantį elitą, kuris taip uoliai vykdo Nachmano Dušanskio tautietės, sovietinės milicijos tardytojos Fainos Kukliansky pageidavimus. Dievo išrinktoji tauta moka dalintis su juos „pamaloninusiais“ asmenimis. Ar kas galėtų paneigti, kad konservatorių ir jų premjerės I.Šimonytės Lietuvos žydų organizacijoms dovanojami milijonai eurų neatnešė naudos patiems ją dalinusiems asmenims ir jų organizacijoms? Nes tas, kas nors kiek supranta vadybą, gali paskaičiuoti, kiek tokie nueinančių nuo valdžios prie Seimo suorganizuoti mitingai turėtų kainuoti finansiškai.
Negi ten susirinkusieji tokie kvaili, kad žydų vaikus gąsdinančią Užgavėnių skaičiuotę laikytų lietuvišku antisemitizmu. Čia kaip pas mus kaime sakoma, kad „muziką užsako tie, kurie moka pinigus“, o jų daugiausia yra pas su žydų organizacijomis bendraujančius konservatorius. Išvadas darykite patys...
Ir pabaigai. Esu varėniškis, gimęs tame mieste, kur gimė įžymiausias pasaulio lietuvis M. K. Čiurlionis, kurio kūrybą taip stengiasi pristatinėti V.Landsbergis. Ar matėte M.K.Čiurlionio paveikslą „Karalių pasaka“, kuriame valdovų pora žiūri į dzūkišką, lietuvišką kaimą, apgaubtą juodos nakties tamsos? O ar matėte, kas tos juos supančios juodos nakties fone? Įsižiūrėkit! Tai – Jeruzalė!
