Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie apynasrį

Po pašalintu įrašu buvo paaiškinta: „Atrodo, kad bandėte gauti „patinka", sekėjų, bendrinimų ar vaizdo įrašų peržiūrų klaidinančiu būdu. Jūsų įrašas prieštarauja mūsų bendruomenės standartams dėl šlamšto platinimo".

Pakalbėkime apie šlamšto platinimą. Mano socialinio tinklo paskyroje, iš kurios dėl vis stiprėjančios ir protu nesuvokiamos cenzūros jau laikas kraustytis į kitas platformas, yra rubrika „Beprotnamio naujienos". Joje dalinuosi su jumis tikromis naujienomis su nuorodomis, kurias bet kuris šiek tiek smegenimis gyvenime besinaudojantis žmogus kitaip, kaip kliedesiais sunkiai beįvardintų.

Štai jums keli pavyzdžiai iš šios rubrikos: „Manoma, kad alternatyvi žuvies filė, kurią jos kūrėjas, maisto technologijų startuolis „Revo Foods", pavadino „THE FILET - Inspired By Salmon", yra pirmasis 3D spausdintuvu atspausdintas maisto produktas, pasiekęs prekybos centrų lentynas".

O štai naujas šios savaitės pavyzdys, kuris pretenduoja vadintis sociologine apklausa: „Paprašyti įvardinti politiką, kuris geriausiai tiktų užimti premjero postą, 10,9 proc. nurodė dabartinę premjerę, konservatorių atstovę Ingridą Šimonytę (11 proc. liepą), antra sąraše - opozicijoje veikiančios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė su 6,8 procentais (liepą - 8,9 proc.)".

Ir sekanti pastraipa tekste: „Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą rugsėjį vertino 67 proc. respondentų (liepą 67 proc.)".

Kuo reikia būti, kad prekybos centre pirkti 3D spausdintuvu atspausdintą lašišos file? Ir kokiame skyriuje jos ieškoti: žuvies ar kanceliarinių prekių?

O kuo laiko mus tie, kurie primygtinai nori mums įteigti, jog daugiausiai žmonių vyriausybės vadovo poste nori matyti premjerą, kurio vyriausybę neigiamai vertina du iš trijų Lietuvos gyventojų?

Gyvename laikais, kuomet darosi vis sunkiau atskirti pelus nuo grūdų, nes žiniasklaidoje jau seniai nebeegzistuoja jokios etikos ar moralės normos ir akivaizdus melas vis dažniau pateikiamas kaip neginčijama tiesa.

Gaila, bet tai vyksta ne tik žiniasklaidoje. Kasdieniniame gyvenime tokių pavyzdžių tiek daug, kad nesusidūrusių su jais jau tikriausiai nebeliko.

Geriausiai tai, kas vyksta pastaraisiais metais apibūdino prieš kelias dienas gimtadienį atšventęs ir dosniai vazelinu ta proga palaistytas Visatos valdovu nominuotas tarybinis profesorius: „Kokios čia kalbos apie įrodymus? Kam tie įrodymai reikalingi? Kam dar neaišku? Ir kalbos apie įrodymus - tai tik pretekstas ko nors nedaryti".

Taip jis atsiliepė apie įvykius Izraelyje ir Gazos ruože.

Be abejo, kam reikalingi kažkokie įrodymai, kai mums jau praėjus valandai po bet kokio įvykio nacionalinis transliuotojas iki skausmo pažįstamų ir seniai nusibodusių ekspertų asmenyse pasako, kas bet kurioje situacijoje yra geriečiai, o kas blogiečiai? Mums belieka tik klausyti ir tikėti, bet jokiu būdu negalvoti ir neieškoti jokios alternatyvios informacijos.

Laimei, šiandien informacija yra pakankamai lengvai surandama ir pasiekiama, todėl nesunku pastebėti sisteminės žiniasklaidos suirzimą, kuomet žmonės jau atvirai juokiasi, joje perskaitę apie naujas mirtino pseudopandemijos viruso atmainas, kurias ir vėl komentuoja kelių metų dulkes nuo savęs nusipūtę kovido riteriai.

Suprantama, kad laisvę reikšti ir ypač platinti savo nuomonę, neatitinkančią oficialios pozicijos reikia suvaržyti. Tikriausiai mažai kam yra žinoma, kad nuo rugpjūčio 25 dienos įsigaliojo dar pernai priimtas ES skaitmeninių paslaugų aktas (DSA).

Be gausybės kitų dalykų, kurie daugiausiai liečia verslą, naujai įsigaliojęs DSA įpareigojo visas dideles interneto platformas skubiai pašalinti neteisėtą turinį, neapykantą kurstančias kalbas ir vadinamąją dezinformaciją.

Komentuodamą naują teisinį dokumentą, Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Leyen paaiškino, kad juo siekiama „užtikrinti, kad interneto aplinka išliktų saugi erdvė".

Įdomu, ar naujasis dokumentu vadinamas cenzūros apynasris leis išsaugoti netikėtai dingusias pirmininkės žinutes, kurias ji siuntė Pfizer vadovui Burlai?

Tik prasidėjus pseudopandemijai ir pradėjus plisti abejonėms dėl viruso pavojingumo ir kilmės, 2020 metų birželį Europos Komisijos nurodymu buvo įsteigta Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija EDMO, kuriai skirtas 13,5 milijonų eurų metinis biudžetas. Koks šios struktūros įkūrimo tikslas? Ji rengia ataskaitas apie internetinį diskursą visoje ES.

Į jas reguliariai įtraukiamos „faktų tikrinimo ataskaitos", „dezinformacijos ataskaitos" apie konkrečias šalis ir „ankstyvieji perspėjimai" apie prognozuojamas dezinformacijos tendencijas, kad būtų galima jas „iš anksto užkardyti".

Didžiausias šios organizacijos dėmesys turi būti nukreiptas į menamus pavojus, kuriuos kelia „nacionalistiniai naratyvai", kuriais priešinamasi migracijai arba aktyvus valstybės vėliavos spalvų naudojimas, „lyčių ir seksualumo naratyvai" apie drag queens ir translytiškumo problemas - jie yra „platesnio „prieš budrumą" nukreipto naratyvo, kuriuo tyčiojamasi iš socialinio teisingumo kampanijų, dalis", taip pat „aplinkosaugos naratyvai", pavyzdžiui, klimato kaitos politikos ir asmeniškai Greta Thunberg kritika.

Šis ir vėl beveik niekam nežinomas dokumentas atskleidžia, kad cenzūra iš tiesų yra atvirai politinis ir antidemokratinis veiksmas, nukreiptas prieš pagrindinei ES linijai nepritariančias nuomones. Tai yra įvardijama kaip dezinformacija, prieš kurią kuriamos vis naujos ir naujos užkardos.

Būtina paminėti, kad po šiais dokumentais nesutiko pasirašyti vienintelis Elon'as Musk'as. „Twitter" nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos Kovos su dezinformacija praktikos kodekso - savanoriško pakto, vienijančio didžiąsias socialines platformas", - šių metų gegužės mėnesį savo paskyroje parašė už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Breton'as.

Galbūt jis nesutiko užsidėti šio apynasrio todėl, kad pats palaiko laisvą žodį ir nebijo pūsti prieš vėją. Kaip to įrodymą galima paminėti faktą, kad vienas turtingiausių pasaulio žmonių neseniai atvirai sukritikavo kitą turčių - kontraversiškąjį žydų kilmės milijardierių George Soros'ą ir net apkaltino vieną jo šeimos fondą siekiu sunaikinti Vakarų civilizaciją.

Prieš kurį laiką JAV technologijų milijardierius Elon'as Musk'as socialiniuose tinkluose pakomentavo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip į Italiją atvyksta pabėgėliai, o įraše kalbama apie „George Soros'o vadovaujamą invaziją".

Elon'as Musk'as komentavo, kad būtent tai ir yra „akivaizdus Soros'o organizacijos tikslas bei Vakarų civilizacijos sunaikinimas".

Aš labai noriu tikėti, kad laisvo žodžio net ir šiais keistais laikais užčiaupti neįmanoma jokiais apynasriais. Reikia tik nebijoti galvoti ir kalbėti. Mano kartos žmonės tą pamoką jau yra išmokę savo jaunystės metais ir to sugebėjimo tikrai neprarado.

Mes per tris dešimtmečius dar nepamiršome, kaip skyrėsi tuometinė realybė nuo oficialios propagandos.

Ratas apsisuko ir mes vėl ten pat, kur jau buvome.

„Kas nežino tiesos, tas kvailys. Bet kas žino ir ją vadina melu, tasai yra nusikaltėlis". Tai dar praėjusiame amžiuje pastebėjo vokiečių dramaturgas Bertold'as Brecht'as.