1 nuotr.Šią savaitę pažymėjome vieną svarbiausių praeito amžiaus Lietuvos istorijos įvykių - Nepriklausomybės atkūrimo 35-tąsias metines. Mano skaitytojų tarpe yra daug tokių, kurie puikiai prisimena, kaip iš aukštų tribūnų buvo sakoma, kad po kelių dešimtmečių Lietuvos žmonės gyvens taip, kaip gyvena skandinavai. Šiandien jau galime atsisukti atgal ir pažiūrėti, ar išsipildė tos pranašystės, remdamiesi vien statistika, kuri pakankamai objektyviai atspindi mūsų ekonomikos raidą nuo pat 1990 metų kovo 11 dienos.
Lietuvos ekonomika nuo tada iki 2025 metų patyrė reikšmingų transformacijų, pereidama nuo planinės prie rinkos ekonomikos, integruodamasi į tarptautines organizacijas ir susidurdama su įvairiais ekonominiais iššūkiais. Apžvelkime pagrindinius šalies ekonomikos rodiklius - bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir infliaciją - per šį laikotarpį.
Atkūrus nepriklausomybę 1990 metais, Lietuva pradėjo pereiti nuo įprastos Tarybų sąjungoje planinės prie visame vakarų pasaulyje veikusios rinkos ekonomikos. Šis laikotarpis buvo pažymėtas ekonomikos nuosmukiu, hiperinfliacija ir didelėmis struktūrinėmis reformomis. Šiandien jau niekas neprisimena, kad 1990 metais BVP vienam gyventojui siekė vos 36 litus, o metinė infliacija 1991 metų gruodžio mėnesį buvo 382,7 procento, 1992 metais pasiekė 1162,6 procento, o 1993 metais sumažėjo iki 188,7 procento.
Po pradinio nuosmukio ekonomika pradėjo po truputį stabilizuotis. Įgyvendintos reformos ir privatizacija skatino ekonomikos augimą. Infliacija sumažėjo iki vienženklio skaičiaus, o BVP augimas tapo teigiamas. 1998 metais Rusijos, su kuria Lietuvos ekonomiką dar siejo tvirti saitai finansų krizė trumpam sulėtino augimą, tačiau Lietuva, pasikeitusių sąlygų dėka persiorientavusi į vakarus sugebėjo greitai atsigauti.
Artėjant naujam tūkstantmečiui, Lietuva patyrė spartų ekonomikos augimą. 2003 metais BVP vienam gyventojui jau siekė 24 100 litų. 2004 metais šalis tapo Europos Sąjungos nare, o tai atvėrė naujas eksporto rinkas ir pritraukė užsienio investicijas. 2006 metais BVP augimas siekė 7,7 procento, o 2007 metų pirmąjį pusmetį - 8,1 procento. Infliacija taip pat išliko stabili, nors 2007 metais ji padidėjo iki 8,1 procento, o daugiausiai brango maisto produktai ir paslaugos.
2008 metų pasaulinė finansų krizė smarkiai paveikė ir Lietuvos ekonomiką. BVP smuko, nedarbo lygis išaugo, o infliacija sumažėjo dėl sumažėjusios paklausos. Vyriausybė įgyvendino labai ginčytinas griežtas fiskalines priemones, kurios buvo pavadintos „naktine mokesčių reforma".
Po krizės Lietuvos ekonomika pradėjo iš lėto atsigauti. BVP augimas stabilizavosi, infliacija išliko kontroliuojama, o nedarbo lygis palaipsniui mažėjo. 2015 metais Lietuva įsivedė eurą, taip prarasdama vieną svarbiausių savo valstybingumo simbolių - nuosavą valiutą litą. Iš aukštų tribūnų tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius kartu su prezidente Dalia Grybauskaite aiškino, kad kainoms savos valiutos praradimas įtakos neturės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš euro įvedimą visai Lietuvai aiškino: „rizika kainų kilimo yra maždaug 20 ar 30 сentų prie 100 litų." Šiandien tokie propagandiniai teiginiai sukelia tik liūdną šypseną.
2018 metais Lietuvos BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartą (PGS) pasiekė 89% ES vidurkio. O kaip gi Švedija, kurią pasak politikos guru mes turėjome pasivyti jau 2015 metais? Jos BVP vienam gyventojui 2018 metais siekė 54 tūkstančius eurų, kai tuo tarpu Lietuvos - 15,6 tūkstančio eurų vienam gyventojui.
Dar vienas smūgis vėl atsigaunančiai Lietuvos ekonomikai buvo suduotas 2020 metais, kai gerai suorganizuota pasaulinė afera, vadinama COVID-19 pandemija sukėlė pasaulinį ekonomikos nuosmukį, kuris neaplenkė ir Lietuvos. 2021 metais iš inercijos BVP augo 6,3 procento, 2022 metais dėl visiškai neadekvačių konservatorių vyriausybės veiksmų - jau tik 2,4 procento, o infliacija padidėjo iki 18,9 procento. 2023 metais BVP augimas sulėtėjo iki 0,3 procento, 2024 metais Lietuvos BVP padidėjo 2,6 procento ir siekė 77,8 milijardo eurų. Metinė infliacija per tą patį laikotarpį buvo 2,1 procento.
Visa ši statistika rodo, kad priešingai, nei teigė mūsų politikos vangos, skandinavų mes nepasivysime. Maža to, mažėjant gyventojų skaičiui ir senstant visuomenei, sunku tikėtis, kad ekonominė situacija smarkiai keisis į gerąją pusę. Įvertinant dar nenumaldomą norą kosmines sumas skirti ginklavimosi varžyboms, sunku tikėtis tokio gyvenimo gerėjimo, apie kurį mums nuolat suokia gerai apmokami dvaro propagandistai.
„Tas gėrybių kiekis, kurį dabar žmogus gali įsigyti Lietuvoje, yra 3 kartus didesnis, lyginant su tuo gėrybių kiekiu, kurį galėjo įsigyti maždaug 1998 metais", - teigia ekonomistas Algirdas Bartkus. „Pagal realų BVP vienam gyventojui, jeigu Suomijos ekonomika augs savo tempu, o Lietuvos ekonomika augs savo tempu, mūsų augimo tempas yra šiek tiek aukštesnis, aišku, kad pavysime, bet tam prireiks 32 metų. 32 metai yra daug", - sako jis. Ar jums tai nepanašu į bėgimą paskui traukinį?
