Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie kosTmosą

Tokiu oru kalbėti ar rašyti apie politiką nekyla ranka. Tuo labiau, kad ir politikai pritilę. Norite, aš jums išduosiu paslaptį, kodėl? Ogi todėl, kad šiuo metu vyksta pokiliminės derybos dėl pinigų, nes nenumaldomai artėja svarbiausio rudens sesijos įstatymo svarstymas - biudžeto priėmimas.

Šis biudžetas, kuris nuspręs, kaip mes gyvensime 2024 metais yra ypatingas. Kaip visi žinome, ateinančiais metais Lietuvoje vyks net treji rinkimai: Europarlamento, Prezidento ir Seimo. Jei pirmiesiems dviems biudžetas turi mažai įtakos, tai artėjant Seimo rinkimams, kiekvienas Seimo klounas nori kuo didesnį biudžeto antklodės kampą timptelėti link savo rinkiminės apygardos, kurios rinkėjai jau po metų sulauks neįtikėtino politikų dėmesio.

Neabejoju, kad šiuo metu politinis turgus vyksta pilnu tempu. Tik todėl, kad galima nupirkti vieną kitą balsą ir vėl atgijo jau kurį laiką pritilusios diskusijos dėl Stambulo konvencijos, o ir Partnerystės įstatymas tyliai laukia už kampo.

Mintis parašyti šį tekstą kilo trečiadienį perskaičius vieną naujienų agentūros BNS pranešimą. Tačiau prieš cituojant šį pranešimą, noriu jums užduoti savotišką mįslę. Atspėkite, kieno tai gyvenimo aprašymo fragmentas: „2014 metais VU TSPMI įgijo politikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir viešosios politikos analizės magistro kvalifikacinį laipsnį.

Lietuvos ir tarptautinių organizacijų savanorė, dirbo visuomeninį darbą: nuo 2006 metų Lietuvos liberalaus jaunimo narė, 2009-2010 metais Vilniaus jaunimo reikalų tarybos narė, 2010-2011 metais organizacijos pirmininkė, 2011-2013 metais Europos Tarybos Patarėjų tarybos jaunimui narė. 2013-2015 metais buvo Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva" analitikė. 2015-2016 metais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.

Nuo 2016 metų Seimo narė, Sveikatos ir Europos reikalų komitetų narė. Mišrios Seimo narių grupės seniūno pirmoji pavaduotoja. 2017 metais išrinkta NATO Parlamentinės Asamblėjos Ekonomikos ir saugumo komiteto Ekonominio vystymosi pakomitečio pranešėja".

Ponios ir ponai, žmogus, niekada gyvenime nedirbęs versle ir nesukūręs nei vienos darbo vietos, diriguoja Lietuvos valstybės ekonomikai. Asmens ligšiolinės veiklos (darbu to pavadinti mano liežuvis neapsiverčia) aprašymas tiktų bet kam, tik ne vadovauti valstybės verslui ir inovacijoms. Taip, tai Aušrinė Armonaitė.

Ta pati Aušrinė, kuri savo veiklos Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje pradžioje, tolimą 2021 metų vasario mėnesį gerbėjams pasiuntė tokią žinią: „Sveiki, manęs visi klausinėja, kur aš dingau iš TikTok'o. Klausinėja ne tik TikTok'eriai, bet ir žurnalistai. Taigi pažadu sugrįžti, tiksliau, jau sugrįžau ir, tikiuosi, būsiu aktyvesnė".

Toliau naujasis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nesusipratimas klausė savo draugų paauglių, ką ji turėtų veikti, daugeliui nesuprantamu būdu įkritusi į ministro kėdę: „Bet man reikia Jūsų pagalbos. Parašykite į komentarus, kokį turinį mano TikTok'e norėtumėte matyti. Ar norėtumėte daugiau pakalbėti apie tai, ką darome ministerijoje ir Seime. O gal norėtumėte pamatyti, kaip atrodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rūsys? O gal aš turėčiau viso labo TikTok'e užsiimti fortepijono skambinimu ir panašiai?"

Tai, deja, buvo tik pradžia. Užvaldžiusi ministerijos rūsį, Aušrinė pakėlė akis į dangų. Ir po dviejų mėnesių, kovo 15 dieną Ekonomikos ir inovacijų ministerija savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino informacija apie naujai sukurtą šios žinybos darinį INNODIG, kurį sudaro Inovacijų ir skaitmeninės politikos patarėjų taryba, o jos pagrindinis tikslas - „tarp ES valstybių pakilti į stipriųjų inovatorių kategoriją". Vienas iš šio nesuprantamo darinio, kurį sudarė daugiau, nei 40 žmonių, tikslas buvo „Kosmoso sektoriaus plėtros koncepcijos sukūrimas bei LT Space Hub įkūrimas".

Dabar prasukime laiko juostą dvejus su puse metų į priekį. Čia jau galima pacituoti mano minėtą trečiadienio BNS pranešimą: „Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmojo kosmoso pramonės renginio „Vilnius Space Days" metu susitiko su JAV kosmoso bendrovės „SpaceX" atstovais ir pakvietė JAV įmonę plėsti savo veiklą mūsų šalyje - atlikti mokslinius tyrimus ir plėtoti technologijas Lietuvoje. Prieš dvejus metus įmonė įsteigė „Starlink" padalinį Lietuvoje ir teikia plačiajuosčio palydovinio interneto paslaugas.

„Lietuvos kosmoso pramonė auga - stipriname šalies mokslinį ir technologinį potencialą šiame sektoriuje, investuojame į plėtrą, o aktyvi pasaulinių kosmoso įmonių, tokių kaip „SpaceX", veikla mūsų šalyje duotų teigiamą postūmį visai ekosistemai ir paskatintų inovacijas", - sako ministrė A. Armonaitė".

Neabejoju, kad ne man vienam buvo staigmena sužinoti, jog traukiantis ekonomikai, auga Lietuvos kosmoso pramonė. Taip pat neabejoju ir tuo, kad Elonas Muskas, valdantis 42 procentus šios bendrovės akcijų bei turintis 79 procentus balsų, labai nudžiugo, išgirdęs tokią puikią naujieną apie galimybę plėsti savo veiklą Lietuvoje.

Dar ir todėl, kad pastaruoju metu įmonei nekaip sekasi: 2022 metais 4,6 milijardo dolerių apyvartą turėjusi kompanija patyrė 559 milijonus JAV dolerių nuostolio. Perspektyva investuoti Lietuvoje apsidžiaugė ne tik Elonas Muskas, bet ir visi 13 tūkstančių kompanijos „SpaceX" darbuotojų.

Grįžkime iš kosmoso į žemę ir pažiūrėkime, kaip iš tiesų atrodo pastarųjų trejų metų Lietuvos ekonomika, kuriai laisvu nuo lakstymo po miestą su juodais guminiais peniais ir dalyvavimo spalvotuose paraduose laiku vadovauja ministrė, anot kurios antikonstitucinis galimybių pasas buvo geriausia, ką padarė jos vadovaujama ministerija.

Jei manote, kad man pasimaišė protas, primenu jums ne kokio nors watmanų ar Kremliaus trolių portalo, o objektyviosios žurnalistikos flagmano LRT portalo 2021 metų gruodžio 6 dienos antraštę, kuri skamba taip: „Armonaitė galimybių pasą laiko vienu reikšmingiausių ministerijos pasiekimų: tai leidžia neuždarinėti veiklų".

Taigi, vienas svarbiausių ekonomikos rodiklių - bendrasis vidaus produktas 2021 metais augo 6,0 procento, 2022 - 1,9 procento, o jau 2023 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo 0,9 procento.

Visos pramonės parduotos produkcijos (palyginamosiomis kainomis) metinis pokytis atitinkamai 19,4 procento, 9,5 procento ir minus 6,6 procento.

Galėčiau jus skaičiukais varginti ir toliau, tačiau Lietuvos ekonomikos vaizdas, lyginant su nuostabiais rudens orais, yra labai liūdnas.

Lietuvos bankas savo ruožtu prognozuoja, kad Lietuvos pramonės produkcija šiais metais bus 4,5 procento mažesnė nei prieš metus, o vidaus prekyba - 1,8 procento mažesnė nei prieš metus.

Nepatikėsite, bet dabar pagirsiu mūsų premjerę Ingridą Šimonytę. Jei jos vyriausybės tikslas buvo per kadenciją be sveikatos apsaugos, švietimo, vidaus reikalų sistemos sugriauti ir ilgai bei kruopščiai statytą Lietuvos ekonomikos rūmą, ji į Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas be jokių abejonių parinko patį tinkamiausią kandidatą.

Netikite? Štai ištrauka iš teksto kosmoso užkariautojos Aušrinės socialiniame tinkle: „Nepaisant valdžios pastangų, gyvenimas gerėja! Saugumo dėlei pasakau - tai autoironija. O jeigu rimtai - Lietuva yra nuostabi šalis, kuri turi visus šansus ne tik būti viena laimingiausių, bet ir viena turtingiausių pasaulio valstybių.

Nepaisant visų krizių, kūrybingi žmonės Lietuvoje tiek sukūrė, ekonomika ne stojo, o augo, stebinome pasaulį inovacijomis ir išradimais, tarptautinėmis sėkmės istorijomis biotechnologijose ir inžinerijoje, mūsų moksleiviai patys konstruoja robotus ir nurungę visą pasaulį laimi pasaulines olimpiadas".

Draugiškai priminkime ministrei, kad naujausiais oficialiais duomenimis Gerovės valstybėje, kuri vadinasi Lietuva, 2022 metais skurdo rizikos zonoje gyveno daugiau nei 586 tūkstančiai nuolatinių Lietuvos gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2023 metais šalyje yra 19,9 procento.

Tik aukštai į kosTmosą pakilęs žmogus gali būti taip toli atitrūkęs nuo Žemės.

Gero tau skraidymo, Aušrine!