Apie Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją jau prirašytos jaučio odos, o jos vaizdo įrašas dėl visiems suprantamų priežasčių po kelių dienų buvo pašalintas iš Youtube platformos. Kad ir kaip nuoširdžiai mums gerai iš biudžeto apmokami dvaršuniai puolė aiškinti, kad turėta galvoje visai ne Leonardo da Vinči „Paskutinė vakarienė", šį trečiadienį patys šio skandalingo renginio dalyviai tėškė švelnų gėjišką antausiuką mūsų propagandiniams amsiukams.
Prancūzijos „drag" karalienė ir reperis, žinomas kaip Piche iš šou „Drag Race France", kalbėdamas su Prancūzijos žiniasklaida pareiškė, kad jie iš tikrųjų norėjo atkurti „Paskutinės vakarienės" paveikslą. Verta žinoti, jog Thomas Jolly, kuris buvo šios idėjos autorius, pristatomas kaip LGBTQ+ bendruomenės narys. Bandant rasti informaciją apie jo religinius įsitikinimus, šaltiniuose rašoma, kad jis yra privatus asmuo, konkretūs duomenys apie jo religinį tikėjimą ir įsitikinimus neatskleidžiami. Tačiau žinome, kad jo tėvai išpažino judaizmą.
O štai ką mums, tamsuoliams, gaunantiems mažesnes pajamas, turintiems prastesnį išsilavinimą ir nebalsuojantiems už konservatorius bandė įteigti tūlas Ričardas Savukynas, tam tikruose sluoksniuose žinomas kaip Rokiškis Rabinovičius: „Paryžiaus Olimpinių žaidynių organizatoriai atsiprašė visų atsilupusių ir totaliai neišsilavinusių bepročių už tai, ką šieji galėjo pagalvoti savo bukomis galvomis, kai pamatė kažką, ko patys nesuprato, o tada nesupratę pasipiktino tuo, ką patys prisigalvojo ir prisikliedėjo. Tiesiog kartais organizatoriams atrodo, kad jeigu jie atsiprašys, tai visokie bepročiai nusiramins ir taip viską gausis užglaistyti. Šiuo atveju kaip matome, gavosi atvirkščiai - Paryžiaus Olimpinių žaidynių organizatoriai atsiprašinėja beraščių pusgalvių už tai, kad tie pusgalviai nesuprato ką pamatė, bet beraščiai pusgalviai dėl to tik tampa dar labiau įsitikinę, kad čia jie teisūs."
Taigi, mieli skaitytojai, mes su jumis esame beraščiai pusgalviai, nors pamatėme būtent tai, ką ir norėjo parodyti šio tiek daug diskusijų pasaulyje sukėlusio epizodo autoriai. Beje, aš visada bandau suprasti, kodėl žmonės pasirenka vienokius ar kitokius pseudonimus? Šiuo atveju man atrodo, kad vardas Rokiškis tikrai pasirinktas neatsitiktinai: šiame Aukštaitijos mieste yra tokia rimta įstaiga, kuri vadinasi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė. Dėl pavardės - dar mažiau abejonių: prisistatydamas tam tikros tautos atstovu, tu įgyji indulgenciją bet kokių nesąmonių darymui ir sakymui.
Dar vienas šviesuolis, paaiškinęs mums, kad matėme ne tai, ką matėme - kažkada mano labai mėgtas „Snobo kino" vedėjas Rytis Zemkauskas. Štai jo opusas: „Manau, autoriai tikrai žinojo, ką daro, ir tikrai nemanė, kad kas nors čia puls įžiūrėti kokį nors paveikslą iš kokio nors Dižono, kurį dabar susirado internetas. Tiesiog paėmė šį Jan van Bijlert kūrinį, kaip alibi, sužaidė "Vakariene", įmetė drag'ą - suveikė be priekaištų." Kaip mes išgyventume be tokių visažinių paaiškintojų?
O ar kas nors, kas prieštarauja vienintelei teisingai linijai ir mąstymo būdui gali apsieiti be Kremliaus įtakos? Žinoma, kad ne. Apie tai ir kalba Rabinovičių Rokiškis: „Beje, atkreipkite dėmesį, kad aktyviausiai siuntanti ir skleidžianti pasipiktinimą šalis šiuo atveju yra Rusija. Pati ta vertybių „gynėja". Į talką Rokiškiui atskuba ir uoliai pastaruoju metu valdžiai į tarpą tarp sėdmenų besispraudžiantis „Žinių radijas". Jis iš kažkur suranda informacinių karų eksperte save tituluojančia kažkokią Indrę Vareikytę, kuri klausytojams su visais šviesuomenės naujakalbei privalomais„ aaaa", „naaa", „eeee" ir kitomis naujosios lietuvių kalbos puošmenomis padaro iš kojų verčiančią išvadą: „piktinimasis Paryžiaus olimpinių atidarymu - naudingas Kremliui." Jei netikite, mano socialinių tinklų paskyrose yra šio pokalbio video.
Dar vienas olimpiados organizatorių fiasko - nesėkmingas bandymas būti žaliais, tvariais ir įtraukiais. Visi girdėjo apie kartonines lovas ir pageidavimą nesinaudoti oro kondicionieriais, nors šiuo metu Paryžiuje šiluma viršija 30 laipsnių. Australijos olimpinio komiteto vykdomasis direktorius Mattas Carrollas sakė: „Mes vertiname idėją neturėti oro kondicionierių dėl anglies dvideginio pėdsako, tačiau tai yra aukšto lygio žaidynės. Mes neketiname čia rengti pikniko". Komedija truko neilgai. Jau antradienį sportininkai pareikalavo normalaus maisto ir organizatoriai buvo priversti skubiai pristatyti sportininkams įprastų maisto produktų ir leisti patalpose naudoti oro kondicionierius. Olimpinių žaidynių organizatoriai pasidavė sportininkų spaudimui ir užsakė daugybę kiaušinių ir toną papildomos mėsos, kad pakeistų tvarius ir įtraukius netikrus mėsos patiekalus ir netikrus pieno produktus. Sportininkams ir komandoms olimpiniame kaimelyje siūlomas maistas paliko labai blogą įspūdį. Ir tai buvo tik vienas iš daugelio nusiskundimų: sportininkai keikė oro kondicionavimo nebuvimą, nepatogias kartonines lovas, ilgas keliones iki valgyklos ir perpildytus autobusus, kurie nevažiuoja laiku. Užsienio spauda pažymi, kad dėl tokio agresyvaus dėmesio ekologiškumui Prancūzijos sostinėje varžybų dalyviams buvo sudarytos siaubingos sąlygos, todėl ir pasaulio rekordų kol kas pasiekta labai nedaug.
Tačiau didžiausias iki šiol šių žaidynių akibrokštas įvyko olimpiniame bokso ringe. Dviems translyčiais save įvardinusiems boksininkams - Imane Khelif iš Alžyro ir Lin Yu-Ting iš Taivano - leista varžytis moterų bokso varžybose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Geriausiai šios situacijos absurdą išreiškė vienas interneto komentatorius: „Vyrai, mušantys moterys - nuo šiol oficialus olimpinis sportas". „Norėčiau tik pasakyti, kad visi, dalyvaujantys moterų kategorijoje, laikosi varžybų tinkamumo taisyklių", - antradienį bandė sporto visuomenę nuraminti TOK atstovas Adamsas. „Jų pasuose įrašyta, kad jos yra moterys, ir tai yra įrodyta".
Kiek kitos nuomonės laikosi buvęs WBA pasaulio bokso čempionas Barry McGuiganas, kuris išreiškė didelį nustebimą. Savo įraše X tinkle jis teigė: „Šokiruoja tai, kad jiems iš tikrųjų buvo leista nueiti taip toli, kas čia vyksta?" Ir visai nesvarbu, kaip baigsis bokso varžybos šiems dviems žaviems moterims. Pandoros skrynia jau atidaryta ir šiandien dar sunkiai suvokiami sprendimai neabejotinai taps faktais po ketverių metų vyksiančiose Los Andželo olimpinėse žaidynėse.
Atsakykime į Barry McGuigano klausimą, kas čia vyksta? Čia vyksta tai, kas vyksta jau ne vienerius metus - mes net per olimpines žaidynes esame pratinami prie naujojo normalumo. Prie to, kurį prieš daug metų savo nuostabiame veikale „1984" aprašė įžvalgusis Džordžas Orvelas: „karas yra taika, laisvė yra vergystė, nežinojimas yra jėga."