Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie penktąją koloną

Šį kartą diskusiją pakurstė aukščiausių šalies vadovų - prezidento Gitano Nausėdos ir Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio - vieši pareiškimai, kuriuose jie skirtingai vertino šio reiškinio egzistavimą ir pavojų.

Prezidentas Gitanas Nausėda apie penktąją koloną pirmą kartą garsiai prabilo 2025 metų kovo 20 dieną, duodamas interviu LRT. Jo teigimu, šis reiškinys Lietuvoje stiprėja, o kova su juo turėtų būti negailestinga. „Penktoji kolona kelia galvą. Matau, penktosios kolonos stiprėjimą," - sakė jis, pabrėždamas, kad tai kelia grėsmę šalies saugumui.

Vis dėlto, jau kitą savaitę, kovo 25 dieną prezidentas, reaguodamas į viešąją reakciją patikslino savo poziciją, teigdamas, kad jo žodžiai nebuvo skirti konkrečiai Seimui. „Žiūrėkite, aš pirmiausia kalbėjau ne apie penktąją koloną Seime. Aš, tiesą sakant, tuo metu, kai Briuselyje žurnalistų buvau paprašytas pakomentuoti šitą reiškinį, kalbėjau apie bendrą reiškinį ir visiškai nereferavau į tai, ką pasakė ponas Skvernelis, nes tuo metu dar ir nežinojau, ką jis pasakė," - aiškino Nausėda LRT laidai „Dienos tema".

Prezidento retorika atspindi jo požiūrį į nacionalinį saugumą. Jis pabrėžė, kad penktosios kolonos stiprėjimas yra visuomeninis, o ne vien politinis klausimas. „Turime su ja kovoti ir kovoti negailestingai," - pridūrė jis, ragindamas imtis griežtų priemonių. Šie žodžiai sukėlė diskusijas - ar prezidentas turi omenyje konkrečias grupes, ar tai labiau simbolinis perspėjimas apie jo manymu galimas Rusijos ar kitų priešiškų jėgų įtakas? Gitanas Nausėda neįvardijo konkrečių asmenų ar institucijų, tačiau jo tonas buvo kaip reta ryžtingas, o tai rodo, kad jis šią temą laiko prioritetine ir pasiryžęs nuožmiai kovai su kitą, nei vienintelė teisingoji nuomonė turinčiais savo valstybės piliečiais.

Pirmasis šią frazę panaudojo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, kuris penktosios kolonos temą susiejo tiesiogiai su parlamentu. Kovo mėnesį jis pareiškė, kad „Seime formuojasi penktoji kolona, palanki priešiškoms valstybėms" ir tai esą matyti iš tam tikrų balsavimų. „Na, yra tam tikra penktoji kolona Seime besiformuojanti. Mes matome ir pagal balsavimus. Turbūt tokiems žmonėms nieko nepasakysi," - sakė jis LRT televizijai kovo 19 dieną, komentuodamas Seimo posėdį, kuriame dalis parlamentarų kritikavo sprendimus dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimo.

Skvernelis neįvardijo konkrečių pavardžių, tačiau pabrėžė, kad problema egzistuoja ir ją reikia spręsti. „Aš pasakiau, ką norėjau pasakyti. Labai rimtai sakau, atkreipiant dėmesį, kad tai yra problema, jei ji nebus sprendžiama, gali tapti labai rimta problema," - tvirtino jis kovo 25 dieną Seime žurnalistams.

Sauliaus Skvernelio pozicija visame tame informaciniame triukšme išskirtinė tuo, kad jis penktąją koloną mato kaip konkrečią grėsmę Seimo viduje. Jo teigimu, tam tikri parlamentarai, galimai nesąmoningai, veikia prieš Lietuvos interesus. „Sprendimo būdu," - lakoniškai atsakė jis, žiniasklaidos paklaustas, kaip reikėtų spręsti šią problemą, tačiau detalių nepateikė.

Šie pareiškimai sulaukė kritikos iš kai kurių politikų, įskaitant premjerą Gintautą Palucką, kuris teigė, kad „Seime nėra nė vieno parlamentaro, kuris dirbtų priešiškoms valstybėms." Skvernelio žodžiai taip pat paskatino spekuliacijas, kad jis galimai siekia politinio kapitalo prieš būsimus 2029 metų prezidento rinkimus, kuriuose Remigijus Žemaitaitis laikomas vienu iš potencialių jo konkurentų. Tenka apgailestauti, kad dėl tokio įvardijimo nei vienas Seimo narys nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nes bendradarbiavimo su nedraugiškomis valstybėmis šešėlis buvo mestas visiems 140 parlamentarų, išskyrus patį citatos autorių.

Diskusiją dar labiau paaštrino balsavimai Seime dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Pavyzdžiui, „Nemuno aušros" valstiečių frakcijų nariai susilaikė ar balsavo prieš sankcijų pratęsimą, argumentuodami tuo, kad jos kenkia Lietuvos ekonomikai. Skvernelis būtent tai įvertino kaip penktosios kolonos požymį, o Nausėda ragina neapsiriboti vien Seimu ir ieškoti platesnių įtakos šaltinių. „Būtų be galo neatsakinga ir, sakyčiau, net trumparegiška suprimityvinti klausimą iki penktosios kolonos Seime," - perspėjo prezidentas, kritikuodamas pernelyg radikalią antrojo valstybės asmens retoriką.

Šie pareiškimai sukėlė nevienareikšmišką reakciją tiek tarp politologų, tiek visuomenėje. Vieni politikai ir apžvalgininkai sveikino išskirtinį valstybės vadovų budrumą, kiti matė tai kaip politinį manevrą ar net pavojingą etikečių klijavimą, taip paplitusį pastaruoju metu. Politologas Nerijus Maliukevičius pažymėjo, kad „tokia retorika gali padėti pasiekti politinius tikslus, bet iškyla raganų medžioklės grėsmė." Visuomenėje taip pat kilo klausimų: kas yra tie penktosios kolonos atstovai? Ar tai konkretūs politikai, ar tik dar vieni tušti politikų plepalai ar abstrakti grėsmė?

Atsakymą į šį klausimą galima buvo gauti jau šią savaitę, kuomet Seime vėl buvo sugrįžta prie sankcijų priešams klausimo. Ignas Vėgėlė pateikė du pasiūlymus Seime svarstomam papildomų nacionalinių sankcijų Rusijai įstatymo projektui. Buvo pasiūlyta panaikinti ekonomiškai nepagrįstą importo draudimą žemės ūkio produktams ir pašarams.

Savo socialinio tinklo paskyroje jis teigė, kad „leisti importuoti iš Rusijos prekių už 200 milijonų, tame tarpe šiukšlių už 10 milijonų, uždraudžiant tik vieną prekių grupę - žemės ūkio produktus, yra akivaizdi veidmainystė. Nėra jokių teisinių argumentų: importo draudimas yra išimtinė ES kompetencija, su rusiškų prekių ribojimu visa ES efektyviai kovoja keldama muitus iki 50 procentų." Vieša paslaptis yra ir tai, kad įvedus importo draudimus, į Lietuvą rusiškos prekės nesunkiai patenka iš kaimyninių valstybių.

Seimas šiam pasiūlymui nepritarė. Be jokių argumentų. Tiesiog drausmingai nubalsavo „prieš".

Antras siūlymas buvo gerokai radikalesnis: siūlyta taikyti pilną importo draudimą visoms rusiškoms ir baltarusiškoms prekėms. Seimas nepritarė ir šiam pasiūlymui: 77 Seimo nariai balsavo "prieš". Ar šį kartą girdėjote prezidento ar Seimo pirmininko komentarus apie penktąją koloną? O gal matėte numirusios Laisvės partijos pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus vojažą į Seimą su 77 raudonų gvazdikų puokšte, kaip buvo pasveikinti 18 parlamentarų, balsavusių prieš minėtą įstatymo projektą pateikimo stadijoje?

Visa ši politinė komedija nėra betikslė. Jau niekam ne paslaptis, kad „teisingų" partijų rėmėjai tiesiogiai į Lietuvą importuoja rusišką ir baltarusišką žemės ūkio produkciją, kurią kažkokiu mistiniu būdu atrenka Vyriausybė. Kitas, ne mažiau svarbus tikslas yra nuolatinis dvarterjerų kiauksėjimas, siekiant provokuoti Rusiją, tuo pačiu visą valstybę ir jos gyventojus laikant nuolatinėje baimėje, kelti mokesčius ir nuolat čiulbėti apie kosminių biudžeto lėšų skyrimą gynybai, o audito išvadas apie mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą Krašto apsaugos ministerijoje pakišant po nepajudinamu valstybės paslapties akmeniu.

„Jei norite sužinoti žaidimo baigtį dar neprasidėjus žaidimui, turite kontroliuoti abi puses", - sakė britų rašytojas Davidas Icke'as.

Gal todėl, kad jis tiesiai šviesiai įvardina valdžios manipuliacijas, daugelis jo idėjų yra laikomos pseudomokslu ar sąmokslo teorijomis. Dėl kai kurių pasisakymų jam yra uždrausta pasirodyti tam tikrose šalyse, o jo socialiniai tinklai yra ribojami.

Ar tai neįrodo, kad jis teisus? Na gerai - galimai teisus.

Vito Tomkaus trigrašis: Ar dar ilgai mes bauginsime Lietuvą su ta "Penktąja kolona"? Kiek galima žmones gąsdinti su baugia nežinia? Juk potencialūs kolaborantai seniai visiems aiškūs, tik niekas nedrįsta jų įvardinti. Tad vėl tenka ši nedėkinga misija man... Juk turėjom konkrečią situaciją, kai Lietuva vadavosi iš KGB gniaužtų, ir matėme - kas kaip elgėsi Sąjūdžio bei Atgimimo laikais, kuomet dar buvo neaišku - kaip viskas baigsis? Akivaizdžiausias išdavystės pavyzdys - prezidentės Grybauskaitės, kuri stebėjo kruvinus Sausio įvykius iš aršaus komunisto Burokevičiaus būstinės, ir "naujai iškepti komunistai" (prezidentas Nausėda, moralistas Valatka su kolega Barysu ir kt.), kurie dėl viso pikto paskutinę akimirką apsirūpino komunistų partijos bilietais. P.S. Tad belieka tik pavydėti "penktajai kolonai" išmonės, kurios žymiausi atstovai lietuvių pralaimėjimo atveju šiandien veikiausiai būtų ne prezidentais, o LKP CK sekretoriais bei partinių organų redaktoriais. (Ko stebėtis - š... visada ant paviršiaus!)