Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie permainas

Kodėl mums tai yra svarbu, lygiai taip pat, kaip ir lapkritį vyksiantys prezidento rinkimai Amerikoje? Tam yra ne viena priežastis. Pirmiausia, kaip daugelis mano skaitytojų jau puikiai žino, mes jau seniai neturime savarankiškos užsienio politikos. Gerokai seniau, nei įstojome į Europos Sąjungą prieš du dešimtmečius. Turime nustoti meluoti sau, kad užsienio politikoje esame reiškiantys ką nors daugiau, nei po parką su šeimininku vaikštantis jorkšyras reiškia tam parkui.

Jei jums reikia įrodymų, pažiūrėkite, kur bent kartą į metus lekia mūsų valdžios atstovai gauti instrukcijų, kurios valstybės ambasadorius leidžia sau mums pasakyti, kokius įstatymus turi priimti seimas, o jei norite skaitinės mūsų jėgos išraiškos - paskaičiuokite, kiek procentų sudaro 11 nuo 720. Tiek mūsų Europarlamentarų atstovauja Lietuvos interesus Europos parlamente. Taip, jūs suskaičiavote teisingai - tai vos daugiau, nei pusantro procento.

Daugiausiai europarlamentarų 2024 metų rinkimuose turi būtent Vokietija - 96 vietas. Todėl ši valstybė, kartu su antroje vietoje mandatų skaičiumi esančia Prancūzija ir trečioje esančia Italija yra pagrindinės Europos vidaus politikos formuotojos. Štai todėl ne tik mums, bet ir visai Europai svarbūs procesai, vykstantys Vokietijoje.

Kaip daugelis jūsų žinote, griežtai prieš jau nebevaldomą imigraciją nusistačiusi partija AfD pirmą kartą istorijoje pirmavo rinkimuose buvusios Rytų Vokietijos Tiuringijos žemėje, kurioje gyvena per du milijonus gyventojų, surinkusi apie 33 procentus balsų, o dvigubai didesnėje kaimyninėje Saksonijoje užėmė antrąją vietą, surinkusi 32 procentus balsų ir labai minimaliai pralaimėjo konservatoriams.

Pažymėdamas šiuos istorinius pasiekimus Vokietijos politikoje, teisingoje žiniasklaidoje tradiciškai įvardijamas kaip „prieštaringai vertinamas" vietinis AfD lyderis Bjoernas Hoecke pareiškė, kad jo partija yra „Tiuringijos žmonių partija". „Mums reikia permainų, o permainos ateis tik su AfD", - sakė jis, sveikindamas „istorinį rezultatą". Lyg to būtų negana, rinkimuose minėtose dviejose žemėse puikiai pasirodė ir tik šiais metais susikūrusi BSW partija, abejose surinkusi dviženklį balsų skaičių.

Tuo tarpu bespalvio, besvorio ir bestuburio dabartinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai pasiekė ypatingai kuklius rezultatus: Saksonijoje jie surinko apie septynis procentus, o Tiuringijoje jų sėkmė nukrito iki šešių procentų balsų. Dabartinės valdančiosios šalies koalicijos partnerių - liberaliosios FDP ir Žaliųjų partijos - padėtis dar blogesnė: FDP abiejuose rinkimuose nepasiekė penkių procentų barjero, reikalingo mandatams gauti, o Saksonijoje žalieji tik vos vos per jį prasibrovė.

Visoje teisingoje Europoje kilo nemenkas sujudimas. Pernykštė Meloni pergalė Italijoje, puikus Le Pen partijos pasirodymas Prancūzijoje, o dabar dar ir Vokietijoje kelia galvas prieš globalistus ir jų kėslus nusistačiusios jėgos. Būtina paminėti, kad nors „Alternatyva Vokietijai" ir BSW politologų nuomone yra priešingose politinės skalės pusėse, jų požiūris į karą Ukrainoje, raginimai atkurti Vokietijos pramonei gyvybiškai svarbius energinius ryšius su Rusija, nutraukti paramą Ukrainai, daugiau dėmesio skiriant šalies vidaus reikalams spręsti ir ypatingai stabdyti šalyje siautėjančią imigraciją iš esmės sutampa.

Jei kitais metais numatyti federaliniai rinkimai vyktų dabar, juos pagal apklausas įtikinamai su maždaug 31 procentais balsų laimėtų opozicijoje esantys Krikščionys demokratai. Antroje vietoje liktų ta pati „Alternatyva Vokietijai", lenkianti ir Socialdemokratus, ir Žaliuosius, o naujoji BSW partija surinktų 9 procentus balsų.

Beje, Vokietijoje neapsieita ir be tradicinėmis Europoje tampančių manipuliacijų su balsų perskaičiavimais. Po rinkimų buvo baiminamasi, kad AfD Saksonijoje vis tik turės „blokuojančią mažumą" su 40 vietų, tačiau perskaičiavus balsus paaiškėjo, kad partija turi 39 vietas parlamente, o tai viena vieta mažiau, nei reikia.

Lyg kartodamas šviežiai pagaminto Lietuvos Eurokomisaro Andriaus Kubiliaus mantrą, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas jau sekmadienio vakarą pareiškė, kad „demokratinės partijos dabar raginamos formuoti stabilias vyriausybes be dešiniųjų ekstremistų".

Priminsiu, kad artėjant rinkimams į Lietuvos Seimą krizių premjeras neseniai teigė, kad „politinis radikalėjimas yra stebimas visoje Europoje, ne išimtis - ir Lietuva, tačiau būsimi Seimo rinkimai iš tiesų kelia pavojų tolesnei Lietuvos krypčiai. Visgi, proeuropietiškos politinės jėgos turėtų susitarti ir neleisti tokioms jėgoms ateiti į valdžią, o tai būtų pasiekta, jeigu koaliciją sudarytų socialdemokratai, konservatoriai ir liberalios jėgos."

Akivaizdu, kad Lietuvos politikai dėl mūsų Seimo rinkimų jaučiasi visiškai ramūs, nes tikimybė, kad po jų mūsų vidaus politikoje kas nors pasikeis yra nykstamai menka. Tą pažymi ir mūsų politologai.

Štai kaip situaciją mato politologas Vytautas Dumbliauskas: „Tradicinių partijų politikai šiuo metu elgiasi kaip žolėdžių kaimenė, kai atėję keli liūtai pastveria vieną iš jų bandos - jie tiesiog stovi ir žiūri, kol jį doroja, nors jeigu visi imtų jį ginti su savo ragais, tuos liūtus sutryptų. Politikoje dabar panašiai - radikalai kyla, bet visi tik stovi, žiūri ir nesivienija".

Dažnai sakau ir noriu dar kartą pakartoti: situacija Lietuvoje pasikeisti iš esmės gali tik tuo atveju, jei toliau tęsis vykstantys pokyčiai Europoje ir ypač Amerikoje.

Priešingu atveju mūsų laukia dar ne viena pandemija ir visa eilė įvairių „galimybių pasų". O ką gi mes galime pakeisti, kiekvienas iš mūsų?

Atsakysiu jums Marko Tveno žodžiais: „Po dvidešimties metų, patikėkite, jūs labiau gailėsitės dėl to, ko nepadarėte, nei dėl to, ką padarėte, tad meskite šalin visus susivaržymus, plaukite iš savo saugaus užutėkio ir gaudykite permainų vėjus. Ieškokite, svajokite ir atraskite".