Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie pilietybę

Kas gi taip suerzino lygiai prieš metus, 2022 metų rugpjūčio 10 dieną, mūsų šiaip jau perdėm ramų valstybės vadovu tituluojamą poną iš Daukanto aikštės?

Tai buvo jo reakcija į uoliojo visuomenininku prisistatančiu, bet realiai valstybės generalinio prokuroro vaidmenį jau seniai atliekančio Andriaus išknistą skandalingą faktą, kad mūsų garsiausia visų laikų dailiojo čiuožimo pora dalyvavo ledo baleto „Gulbių ežeras" pasirodyme Sočyje.

Prokuroro pareigas einantis visokomenininkas rypavo savo socialinio tinklo paskyroje: „Ir dar šiek tiek. Lietuvos teisininkai yra nukabinę nosis, kad dabartiniai įstatymai nenumato galimybės atimti pilietybės iš Margaritos Drobiazko ir mes čia tiesiog virpinam orą".

Prezidentas nosies nenukabino. Jis toliau virpino orą: „Pasirašiau dekretą, kuriuo išbraukiu M.Drobiazko ir P.Vanagą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą", - sakė prezidentas.

Primenu, kad P. Vanagas ir M.Drobiazko 2000 metais apdovanoti Gedimino ordino Riterio kryžiais už Lietuvos vardo garsinimą, kai Europos ir Pasaulio čempionatuose laimėjo bronzos medalius.

Deja, Gitanas Ryžtingasis galėjo tik atimti iš sportininkų poros valstybės apdovanojimus. Kad būtų solidžiau, į tą patį baudžiamąjį paketą buvo įtrauktas ir dar Valdo Adamkaus apdovanotas buvęs KGB darbuotojas Vladimiras Jakuninas. Skirtingai nuo Lietuvą pasaulyje garsinusios poros, kagėbistas buvo apdovanotas tik todėl, kad įteikė Rusijos apdovanojimą Valdui Adamkui.

Juk stipru sudėti į vieną vietą KGB veikėją ir pasaulinio lygio sportininkus. Beje, V. Jakuninas buvo apdovanotas tuometinių prezidento patarėjų Albino Januškos ir Dariaus Kuolio nurodymu. Dabartinis konservatorių strategas Albinas Januška, aiškindamas, už ką apdovanotas V. Jakuninas, tuomet sakė, kad „atsižvelgiant dar ir į tai, kad Rusija 2002-aisiais V. Adamkų apdovanojo Šv. apaštalo Andriejaus kryžiumi, jo vertinimu, buvo protokolinis, „ne už kažkokius nuopelnus".

Supratęs, kad visokomenininko troškimai nėra patenkinti, Gitanas Ryžtingasis tęsė: „Primenu, kad M.Drobiazko 1993 metais išimties tvarka įgijo Lietuvos pilietybę. Dabartiniame kontekste tai atrodo kaip apgailėtinas farsas. Įstatymai nenumato reverso pilietybės atėmimui išimties tvarka už Lietuvos vardo suteršimą, vadinasi turime inicijuoti teisės aktų pakeitimus".

Kuo gi nusikalto sportininkų pora? Kaip mums buvo pristatyta M. Drobiazko ir P. Vanago nusikalstama veikla? Vienas iš akcentų buvo tai, kad renginį, kuris supykdė visokomenininką Andrių organizavo Kremliaus ruporo D. Peskovo žmona T. Navka. Beje, ji gimė Ukrainoje, Dnepropetrovsko mieste. Apie tai, kad T. Navka tapo Peskovo žmona neseniai mūsų teisingoje žiniasklaidoje neužsiminta nei vienu žodžiu.

Prieš tai ji daug metų buvo savo trenerio A. Žulino žmona. Apie tai, kad ji šokių ant ledo daugkartinė prizininkė ir čempionė (Pasaulio, Europos, Olimpinių žaidynių) - irgi neužsiminta. Nutylėta ir tai, kad Tatjana Navka ne vieną dešimtmetį treniravosi kartu su mūsų sportininkais, keliolika metų kartu šoka įvairiuose ledo šou, yra net šokusi poroje su Povilu. Va, toks Margaritos Drobiazko "ryšys" su Kremliumi.

Tik iš pačių čiuožėjų sužinojome, kad jie šoko „Gulbių ežere" neįgaliems vaikams, praėjus 5 mėnesiams nuo karo pradžios. Paprastai tokie spektakliai pradedami repetuoti prieš gerus metus, sudaromos įpareigojančios sutartys, numatomos netęsybos, iš anksto parduodami bilietai ir t.t.

Galite mane užmėtyti akmenimis (ar girdite, odontologus iš tolo apeinantis Rabinovičiau, mėgstantis rašyti skundus užsienyje dirbančių lietuvių darbdaviams ir greitai baigiantis Algiuk?), bet man visi pasaulio vaikai yra vaikai. Jie nėra kalti ir neturi būti pasmerkti už tai, kur gimė ir ką daro suaugusieji.

Beje, dar gerokai prieš mūsų prezidentui atimant iš jų apdovanojimus, net teisingoje lietuviškoje spaudoje pasirodė pranešimai, kad ta pati T. Navka nelabai ir sutaria su D. Peskovu ir net jį paliko. Ir tai vyko, likus mėnesiui iki mūsų čiuožėjų pasirodymo.

Štai citata iš vieno teisingo lietuviško portalo, dienos šviesą išvydusi 2022 metų liepos 13 dieną: „Rusų ir ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kad T. Navka ir D. Peskovas buvo susituokę septynerius metus, bet dėl nuolatinių vyro romanų D. Peskovo žmona nusprendė jį palikti. Tokia informacija pasirodė ir „Telegram" kanale „General SVR".

Juk ukrainiečių žiniasklaida visada rašo tiesą, tik tiesą ir nieko daugiau, išskyrus tiesą.

Jei žiniasklaida nežaistų į vienus vartus, o pateiktų informaciją objektyviai, gal mes būtume susidarę kitokią nuomonę ir apie Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen žaidimą šachmatais Rusijoje jau po 2014 metų Krymo užpuolimo? Tačiau kaip įprasta Lietuvoje, jai buvo taikomi kiti kriterijai - atseit juk negalėjo sportininkai nesportuoti ar nežaisti ir t.t.

Beje, tituluota gražuolė ir dabartinė Vidaus reikalų ministrė jau kreipėsi į prezidentą inicijuoti sprendimą dėl Lietuvos pilietybės atėmimo iš Margaritos Drobiazko. Liepos 26 dieną mis pareiškė: „Susirinkome visą informaciją iš visų institucijų, Migracijos departamentas turėtų mums oficialiai pateikti visų institucijų pateiktos medžiagos ir informacijos įvertinimą. (...) Sekantis veiksmas bus kreipimasis į Pilietybės komisiją", - sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Mes matome pagrindą, kad būtų svarstomas išimties tvarka suteiktos pilietybės atėmimo klausimas", - pridūrė ji.

Yra sporto šakų, kur negalima įtakoti teisėjų, o rezultatus lemia taškai, įvarčiai, minutės ar sekundės. Taip yra daug kur, bet tik ne šokiuose ant ledo, kur pakankamai subjektyviai yra vertinama ir technika, ir artistiškumas. Tai dažnai susiveda į „patinka-nepatinka". Argumentų galima rasti begalę: nepatiko atlikėjų artistiškumas, neįtikinamai perdavė šokio ryšį su muzika, per mažai ar per daug emocijų ir t.t. Už technikos vertinimus subjektyvumo yra mažiau, bet galima sukčiauti ir ten.

Būtent tik dėl tokio teisėjavimo iš tų pačių rusų teisėjų pusės M. Drobiazko ir P. Vanagas 2002 m. Olimpinėse žaidynėse netapo olimpiniais čempionais. Tai buvo pats geriausias jų sportinis pasirodymas. Savo šokius jie atliko tiesiog stulbinančiai puikiai, o varžovai darė klaidą po klaidos, net kritinėdami ant ledo pasirodymų metu. Visi stebėję transliacijas neabejojo, kad tai bus Lietuvos šokėjų pergalė!

Bet teisėjai nusprendė, kad tokiai mažai ir nežinomai šaliai, kaip Lietuva, olimpinio aukso atiduoti jokiu būdu negalima. Būtų šokę už Rusiją, būtų laimėję. O tuomet Margarita su Povilu užėmė tik 5 vietą. Ir tai vis tiek aukščiausia Lietuvos sportininkų vieta žiemos olimpiadose, kuri tikrai negreitai bus pagerinta.

Tas rezultatas sukėlė publikos ir sporto visuomenės pasipiktinimą, arena ūžė, beveik visi čiuožėjai ir jų treneriai pasirašė peticiją, nesutikdami su teisėjų vertinimais. Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija įteikė protestą Tarptautinei čiuožimo sąjungai. Sensacija dailiajame čiuožime, tarptautinis skandalas - tokio atviro sukčiavimo dailusis čiuožimas iki tol nebuvo matęs. Netikite - paskaitykite anų laikų straipsnius. Beje, po šio skandalo buvo keičiama ir čiuožėjų vertinimo sistema.

Tai buvo seniai ir daugelis jau yra pamiršę ir tuos laikus, ir kaip mes visi, net ir būdami toli nuo dailiojo čiuožimo, laukdavome mūsų poros pasirodymų bei kaip nuoširdžiai už juos sirgdavome. Lygiai taip pat, kaip tyliai į užmarštį buvo nuleista kita pilietybės suteikimo ledo čiuožėjai istorija, nes ji susijusi su šeimininkų sportininke. Apie tai rašiau praėjusią vasarą.

Priminsiu, kad su Deividu Stagniūnu Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse atstovavusi Amerikos dailiojo čiuožimo atstovė Isabella Tobias jau po kelių metų su nauju partneriu Ilja Tkačenka tarptautinėje arenoje gynė Izraelio garbę. Su I.Tkačenka JAV ir Lietuvos pilietybes turinčiai sportininkei sekėsi kur kas geriau nei su D.Stagniūnu. Norėdama šokti su Lietuvos atstovu, I.Tobias turėjo gauti Lietuvos pilietybę, kas tuo metu sukėlė daug prieštaringų diskusijų.

Vis dėlto galiausiai išimties tvarka Lietuvos pilietybė jai buvo suteikta, nors, akivaizdu, kad jos reikėjo neilgai. Išmetusi į šiukšliadėžę Lietuvos pilietybė, amerikietė staiga prisiminė: „Turiu žydiško kraujo ir visą gyvenimą jaučiau stiprų ryšį su Izraeliu. Šios šalies politika pradėjau domėtis dar būdama šeštoje klasėje. Žydų tauta nedidelė, jie yra atakuojami ir jiems reikia paramos. Esu pagerbta, jog galiu atstovauti tikrai demokratinei Viduriniųjų Rytų šaliai".

Mes jau seniausiai pripratome prie melo ir dvejopų standartų taikymo mūsų administratorių valdomoje šalyje.

Vokiečių filosofas Imanuelis Kantas sakė: „Melas yra pažeminimas ir tartum savo žmogiškojo orumo sunaikinimas".

Tik mūsų politikai, nuolat apsimetantys, kad jie kažką sprendžia, nežino nei Kanto, nei to, kas yra žmogiškasis orumas.

Už pagalbą ruošiant tekstą dėkoju poniai Romai Paukštienei.