Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie rudenį

Tačiau aš visada jaučiu kažkokią žodžiais nenusakomą nostalgiją dar vienai negrįžtamai prabėgusiai vasarai, šiltoms ir saulėtoms dienoms, ilgiems vakarams lauko kavinėse su nuostabia draugų kompaniją ar tylioje vienatvėje. Gaila, bet metų laikų, kaip ir laiko, mes negalime pasukti nei pirmyn, nei atgal, o ko negali pakeisti, su tuo belieka tik susitaikyti.

Žinau, kad jums neįdomūs lyriniai nukrypimai, todėl sugrįžkime į realybę. O ji dar liūdnesnė, nei atėjęs ruduo.

Pasaulyje vyksta (ne)sunkiai suvokiami geopolitiniai procesai, kasdien nusinešdami dešimtis niekuo nekaltų žmonių gyvybių. Galite mane kalti prie kryžiaus, bet man gaila abiejose visų frontų pusėse žūstančių žmonių. Nereikia didelio proto suvokti, kad tie, kas žaidžia šias kruvinas šachmatų partijas nerizikuoja nei savo, nei savo artimųjų gyvybėmis.

„Leiskite man suformuoti būrį iš elito vaikų ir karas baigsis per vieną dieną", - ne kartą galvoje skamba populiari, nors ir apokrifinė citata, dažnai priskiriama paslaptingoje sraigtasparnio katastrofoje žuvusiam į politiką pasukusiam rusų generolui Aleksandrui Lebedžiui.

Visų šių geopolitinių įvykių fone Lietuvoje tyliai prastuminėjamas svarbiausias rudens Seimo sesijos dokumentas - ateinančių metų biudžetas. Pažvelkime, ką mums žada įvairiais burtažodžiais apipinti daug kam nesuprantami skaičiai.

Valdančiųjų koalicijos atstovai iki užkimimo unisonu gieda, kad 2024-ųjų biudžetas yra realistiškas, atspindintis ir valstybės galimybes, ir Briuselio finansinius nurodymus mūsų nepriklausomai valstybei. Teigiama, jog svarbiausi ateinančių metų finansiniai štrichai - gynybos reikalai, geopolitinės situacijos stabilizavimas, švietimo susitarimo vykdymas ir atlyginimų bei pensijų kėlimas, kuris kompensuotų infliaciją.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad infrastruktūros plėtrai, o ypač kasmet vis prastėjančiai kažkada buvusių pavyzdinių kelių būklei gerinti papildomų pinigų nebeliko.

Numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 14,522 milijardus eurų be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Iš pastarųjų šaltinių numatoma gauti dar apie 2,487 milijardus eurų pajamų, o lyginant su 2023 metais prognozuojamas pajamų augimas yra 9,4 procento arba 1,46 milijardo eurų. Numatyta, kad 2024 m. biudžeto pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos - 20,5 mlrd. eurų.

Bandau įsivaizduoti taip sudėliotą eilinės lietuvių šeimos biudžetą: mėnesio pajamos siekia 1701 eurą, o išlaidos - 2050 eurų. Juk visi sutiksite, kad šeimoje tai neįmanoma. Šeimoje neįmanoma, o Gerovės valstybėje viskas įmanoma.

Triukšmą kelia ir verslo atstovai, sunešantys didžiąją dalį valstybės biudžeto.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovai teigia, kad valdžia, vadovaujama iškilios ekonomistės Ingridos, nebežiūri į tai, kas realiai vyksta ekonomikoje, o tik dėlioja išlaidų eilutes ir jas nuolat didina po 10 - 20 procentų.

MMA kitąmet turėtų augti 10 procentų iki 924 eurų - tam biudžete numatyta 33,7 milijonai eurų. Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti kitiems metams numatyta per 211 milijonų eurų, socialinėms paslaugoms papildomai žadama skirti 55 milijonų eurų, o senatvės pensijų didinimui iki 12 procentų numatoma 519 milijonai eurų.

Daug tai ar mažai, spręskite patys. Palyginimui galiu jums pasakyti, kad Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kitais metais viršys 2 milijardus eurų ir sudarys 2,71 procento nuo BVP.

Verta atkreipti dėmesį į paramą Ukrainai. Tam yra numatoma 232,2 milijonai eurų, švietimo ir socialinėms paslaugoms teikti į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams - 127 milijonai eurų bei 35 milijonai eurų - susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai „Europos taikos priemonė".

Norint pinigus dalinti, pirmiausiai reikia juos surinkti. Baigiant sužlugti konservatorių suplanuotai vidurinės gyventojų klasės reketo programai, skambiai pavadintai „Mokesčių reformos" vardu (kuriai nepritarė net koalicijos partneriai), šią savaitę Seime buvo tyliai prastumtas Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas, kuris palies kiekvieną mūsų.

Taigi, spalio 6 dieną užregistruota nauja nekilnojamo turto mokesčio įstatymo redakcija, kuriai pritarus, nuo 2025 metų būtų stipriausiai keičiamas fizinių asmenų NT apmokestinimas.

Fiziniams asmenims būtų taikomas: 0,05%-4% NT mokesčio tarifas. Pagrindinio būsto mokestinei vertei, kuri viršija 1,5 savivaldybės medianos (SM) - 0,05%-4%, likusiam NT tarifas nuo pirmo euro būtų nuo 0,05% iki 4%, o teisę nustatinėti tarifus įgautų savivaldybė.

Šioje vietoje būtinai noriu jums pasakyti, kad purvo voniose mūsų teisingoje žiniasklaidoje maudoma Lenkijos valdžia, kylant būsto paskolų palūkanoms, užfiksavo jas ties 2 procentų riba, o skirtumą iki komercinių palūkanų kompensuoja iš valstybės biudžeto.

Jums taip pat turėtų labai patikti ir šie NT mokesčio pakeitimai, o konkrečiau numatytos naujos lengvatos NT, visų pirma vėjo elektrinėms jūroje - 0%, vėjo elektrinės sausumoje - 0,5%, kultūros vertybių ar paveldo objektai - 0%.

Tose pačiose įstatymo pataisose naikinamos dabar numatytos 0% lengvatos švietimo ir sveikatos priežiūrai naudojamam NT. Išgirdote? Vėjo elektrinėms jūroje! O kur ten Kreivių Dainiukas su šventuoju Roku naujas galimai konservatorių pinigų plovyklas įkūrinėja? Čia turi būti šypsenėlė.

O čia bus ašarėlė. Ši geriausia kas galėjo nutikti Lietuvai, valdžia jau ne pirmą kartą didina mokesčius, kurie įsigalios tik po šios kadencijos pabaigos, tai yra nuo 2025 metų sausio 1 dienos. Tai bus jau po kitų metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.

Kita labai svarbi detalė yra nustatomos NT mokesčio tarifo žirklės. Akivaizdu, kad skirtumas nuo 0,05 procento iki 4 procentų yra 80 kartų. Konkretų tarifą palikta nusistatyti kiekvienai savivaldybei, kurios teritorijoje bus konkretus NT. Mes juk suprantame, kas vyksta, kai įstatymas palieka galimybę savivaldybės klerkams varijuoti pinigais, kurių ribos tokios plačios?

Žinote, kam, be minėtų klerkų tai dar labai naudinga? Stambiam verslui. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.

Drastiškai krentant nekilnojamo turto paklausai, visokie avuliai labai smarkiai suka galvas, kaip gi ilįsti į butų nuomos rinką ir išstumti iš jos kelis butus turinčius ir iš jų nuomos gyvenančius smulkius verslininkus. Nesunku suprasti, kad ši geniali schema tam ir sukurta. Logika labai aiški ir man, sąmokslo teorijų mėgėjui ji atrodo taip.

Verslo valdomi nekilnojamo turto objektai, kurie naudojami nuomai, bus įregistruoti kaip komercinės paskirties: viešbučio, bendrabučio ar panašiai. Šiems objektams bus nustatytas minimalus 0,5 procento arba jam artimas tarifas.

Tuo tarpu butas didmiestyje, kurį žmogus, turintis individualios veiklos pažymėjimą ir nuomuojantis kitam fiziniam asmeniui, bus apmokestintas 4 procentų tarifu, kurį nuomotojas bus priverstas perkelti į nuomos kainą.

Mums tradiciškai per žiniasklaidą bus pateikti avulių gerai apmokėti makaronai apie NT spekuliantus, kurie, įsigydami po kelis butus, sukelia gyvenamojo ploto kainas ir taip trukdo biudžetiniams darbuotojams ir iš rajonų į sostinę plūstančioms jaunoms šeimoms įsigyti pirmą būstą.

O jūs, būdamas nuomininku rašysites nuomos sutartį su tuo, kuris pasiūlys mažesnę kainą. Taip smulkieji verslininkai iš gyvenamojo būsto nuomos bus nesunkiai išstumti.

Dar viena įdomi detalė jūsų dėmesiui: antros klasės aritmetikos veiksmas sako, kad 25 metus mokėdami po 4 procentus NT mokesčio, šiai nuostabiai valstybei per tą laikotarpį jūs sumokėsite pilną savo jau kadaise nupirkto buto kainą.

O už lango ruduo. Gal jis visai ir ne toks jau liūdnas, kai palygini jį su tuo, ką su mumis daro geriausiakasgalėjonutiktiLietuvai?