Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie tyrėjus

Kaip visi puikiai žinome, LRT Tyrimų skyrius triūsia nesustodamas ir nepailsdamas bei nuo 2018 metų atlieka visuomenei svarbių ir rezonansinių įvykių tyrimus, kurie pompastiškai pristatomi LRT televizijoje, radijuje ir portale. Štai penki pastarųjų metų LRT Tyrimų skyriaus tyrimai: „Lietuvos geležinkeliai" gabeno Rusijos ministro žmonos bendrovės krovinius", "Į Lietuvą neįleistas pilietybės netekęs buvusios Šoigu draugės vyras Kaminskas", „Rusijos bazės Lietuvos pasienyje", „Painioje „ofšorų" istorijoje - į politiką žengiančio advokato ir „Gazprom" atstovo vardai".

Randate raudoną giją, siejančią visus tyrimus? Taip, visi jie susiję su Rusija. Juk jūs žiūrėdami tą pačią LRT be abejo žinote, kad Lietuvoje, kuri savo beveik 80 milijonų eurų duokle išlaiko šią dykaduonių irštvą, nuožmiai besipriešinančią tarybos siūlomam turinio auditui jau teka pieno upės šokolado krantais ir tirti čia nebėra ką.

Aš manau kitaip ir šiandien pristatau jums mažą savo tyrimą apie tyrėjus, ne tik plaunančius visuomenei smegenis, bet ir ruošiančius „žurnalistus", kurie vėliau toliau už visokių demokratinių fondų eurus plaus smegenis mums.

Pirmąkart apie „Atviros Lietuvos fondą" išgirdau dar dirbdamas vyriausybėje, kuomet Prezidentas Algirdas Brazauskas perspėjo, kad tai yra grėsmė Lietuvos valstybingumui. Vėliau, prasidėjus pseudopandemijai ir per visą teisingąją Lietuvos žiniasklaidą liejantis gerai apmokėtai pandeminio melo bangai, vėl prisiminiau vieną iš beveik trisdešimties to paties fondo kūdikį - „Lietuvos žurnalistikos centrą", kuriam vadovauja tūla Džina Donauskaitė, neseniai plačiai apdainuota filosofės Nidos Vasiliauskaitės FB paskyroje. Pretekstas buvo paprastas - filosofė piktinosi aktyvistės Džinos Donauskaitės advokatavimu, įsiliejant į bendrą LRT užtarėjų nuo audito chorą.

Gebant ir turint laiko nardyti interneto gelmėse parūpo panaršyti po didesnius informacijos vandenynus, nes iki šiol apie tokią asmenybę teisingos „žiniasklaidos pasaulyje" teko mažai girdėti. Pasirodo, ši mergina gerokai galingesnė figūra Lietuvos komunikacijos ir informacijos pasaulyje, nei galėtume įsivaizduoti.

Taigi, sėdėdama ant sorošinės kėdės Didžiojoje gatvėje 5, kur įsikūręs visas „Atviros Lietuvos fondo" šabakštynas, taip pat ir minėtas „Lietuvos žurnalistikos centras", ji dar sėdi ir ant Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto asistentės kėdės. O ten dar yra ir minkšta Analitinės žurnalistikos magistro studijų programos pirmininkės sofa, ir Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto narės krėsliukas.

Kaip eilinei mokslų daktaraitei, apie kurios gebėjimus savo asmeniniais įspūdžiais minėtame įraše socialiniame tinkle pasidalino filosofė daktarė Nida Vasiliauskaitė, bet koks žmogelis, praeinantis pro akademiją pasakys, jog eilinei asistentei tai nepaprastai didelis pasiekimas. Kokio dydžio užpakalį reikia turėti, norint sėdėti ant tiek kėdžių vienu metu, galima tik įsivaizduoti.

Paprastai magistrų programoms be profesoriaus vardo nepavadovausi - tokia programa neturėtų būti akredituota Studijų kokybės vertinimo centre. Bet čia gi egzistuoja visas problemas išsprendžiantis tiesioginis Vilniaus universiteto ryšys su sorošiniu „žurnalistikos centru", prie kurio pavadinimo lyg tyčiojantis dar prikabintas ir Lietuvos vardas.

Tad pirmiausia pasižvalgykime, kas ir ko moko būsimuosius žurnalistus analitikus, kuriems mokymosi programas turėtų rengti asistentės vadovaujamas komitetas. Žvilgsnis užkliuvo už medijų psichologiją, žiniasklaidos ekonomiką ir vadybą dėstančio buvusio Ukmergės „Vienybės" inžinieriaus mechaniko, o nūnai etatinio LRT svečio profesoriaus Deimanto Jastramskio pavardės.

Juk tai tas pats LRT tarybos narys, susitikime su žurnalistais mušęsis į krūtinę, jog tokiam LRT auditui jis tikrai nepritaria! Tai tas pats D. Jastramskis, kuris ir perdavė D. Donauskaitei sorošinio žurnalistikos centriuko vairą ir dar magaryčių pridėjo Analitinės žurnalistikos magistro studijų programos komitetą, o paskui dar ir vyšnaitę ant torto - tą žurnalistikos bakalauro programos komiteto narės krėsliuką.

Atrodytų, nėra čia jokio kriminalo. Žmonėms (o mokslo žmonėmis vadinasi visi nuo asistenčių iki profesorių) juk taip pat norisi ir valgyti, ir gerti, ir vaikus auginti...

Jūs galite užduoti logišką klausimą: o prie ko čia scenon išnirusi direktorė, pirmininkė, asistentė viename asmenyje, kurios vardas Džina? Ogi prie to, kad palyginus žurnalistikos studijų dėstytojus tiek Vilniaus universitete, tiek sorošinio žurnalistikos centriuko irštvoj nusidriekia tiesus kelias į amžinosios Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujamą kontorą, dar vadinamą  visuomeniniu transliuotoju LRT.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos programose pluša per dešimt dėstytojų iš LRT. Jie tvarkaraščiuose vadinami įvairiai: tai ir partnerystės docentai, ir lektoriai, ir dėstytojai praktikai (taip nurodyta VU Komunikacijos fakulteto oficialioje interneto svetainėje).

Taigi dėstytojai iš vieną partiją ir jos interesus atstovaujančios LRT moko jaunimą, kas yra tiriamosios žurnalistikos pradmenys bei šiuolaikinė naujienų žurnalistika ir net papasakoja apie nepaprastųjų situacijų žurnalistiką ir radijo naujienas bei duomenų žurnalistiką. Štai kokia didžiulė parama tiekiama Vilniaus universitetui iš Monikos vadovaujamos LRT kontoros, kurios 686 darbuotojų, gaunančių vidutinį 3 tūkstančių eurų atlyginimą nieko neveikimo sąlygoms pagerinti iš biudžeto dar prašoma 84 milijonų eurų naujam pastatui.

Beveik tą pačią dėstytojų praktikų ir profesoriaus D. Jastramskio komandą, siūlančią savo mokymo paslaugas galima pamatyti ir sorošinio „Lietuvos žurnalistikos centro" interneto puslapyje. Tik ten jų veidai gražesni, nei universiteto auditorijoj, nes nupiešti dailininko.

Kelioms „Lietuvos žurnalistikos centro" su žiniasklaida ir žurnalistika susietoms programoms vadovauja taip pat savas, patikimas žmogus iš LRT. Spėkite, kas? Taip, mieli skaitytojai, tai LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė. Na, štai čia regis ir reikėtų sustoti, nes ilgai nardant gali baigtis deguonis.

„Negalite sujungti taškų žvelgdami į priekį; galite juos sujungti tik žvelgdami atgal. Taigi turite pasitikėti, kad taškai kažkaip susijungs ateityje. Turite kažkuo pasitikėti - savo nuojauta, likimu, gyvenimu, karma, bet kuo", - sakė Stivenas Džobsas.