Gintaras FURMANAVIČIUS: Kas būtų, jeigu būtų?

Todėl būtent dabar yra pats laikas prisiminti 2020 metų rinkimus, atnešusius mums didelę bėdą, kurią 2021 metų rugsėjo 26 dieną Viktorija Čmil įvardijo taip: „Esu įsitikinusi, kad tiek ši valdančioji dauguma, tiek ši Vyriausybė yra geriausia, kas galėjo atsitikti [Lietuvai] šių išskirtinių iššūkių akivaizdoje".

Natūralu, kad žmonės dažnai turi tiek daug kasdieninių rūpesčių ir tokią trumpą atmintį, kad iš jos greitai ištrina netolimą praeitį, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo nieko verta. O juk viskas galėjo būti kitaip.

Taigi, kas būtų, jeigu būtų? Jeigu balsuodami 2020 metais žmonės būtų prisiminę 2008 metų naktinę mokesčių reformą, padidintą PVM mokestį, sumažintus atlyginimus bei pensijas, krizių (sukėlimo) premjerą, jau besimatuojantį šiltą eurokomisaro kėdę. Beje, ar žinote, kad Europos komisijos nariai gauna 25 910 eurų mėnesinį atlyginimą? Tai sudaro daugiau kaip 310 000 eurų per metus, kuriuos jiems sumoka visos ES mokesčių mokėtojai.

Šiandien pažvelkime į kelis šiandien jau pamirštus 2020 metų Seimo rinkimų momentus ir pasvarstykime, kas būtų, jeigu būtų?

Pirmas momentas. Kas būtų, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) būtų principingai vykdžiusi savo pareigas ir nepriėmusi projekto, vadinamo Laisvės partija pareiškinių dokumentų dalyvavimui rinkimuose? Viešai yra prieinama informacija, kad Laisvės partijos pareiškinius dokumentus VRK pateikęs asmuo neturėjo šios partijos įgaliojimo tai padaryti. Paskutinę minutę šį trūkumą pastebėję Laisvės partijos atstovai suskubo savo klaidą ištaisyti ir įgaliojimą VRK pateikė gerokai vėliau.

Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje teigiama: „Pareiškinius dokumentus, išskyrus užpildytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms ir baigia 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais."

Yra nemažai liudytojų, kad Laisvės partijos dokumentai kartu su įgaliojimu buvo pateikti paskutinę dokumentų pridavimo dieną apie 20.30 val. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais dokumentų pateikimą VRK stebėję aktyvistai pranešė apie tai policijai, kuri pradėjo tyrimą.

Pareiškime taip pat buvo įvardinti tai matę liudininkai, būtent Naglis Puteikis ir Sakalas Gorodeckis. Tikriausiai nenustebsite sužinoję, kad ši istorija buvo tyliai numarinta ir sušluota po kilimu. Laisvės partija rinkimuose surinko 9,11 procento rinkėjų balsų ir gavo 8 vietas Seime.

Antras momentas. Lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga, turėdavusi savo didesnę ar mažesnę frakciją beveik kiekviename Seime, surinko 4,82 procento balsų ir į 2020 metų Seimą nepateko. Jiems pritrūko 0,18 procento balsų ir jie liko pirmi už 5 procentų ribos, privalomos patekimui į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Trečias momentas. Už minėto brūkšnio likusios ir opozicinėmis save įvardijusios smulkios partijėlės, eilinį kartą nesugebėjusios susitarti dėl sutelkto dalyvavimo rinkimuose, kartu surinko 6,41 procento balsų. Tai būtų leidę turėti bendrą frakciją Seime. Suprantama, neteisinga yra aritmetiškai sudėti jų balsus, bet kas galėtų paneigti, kad vienijimosi idėja būtų pritraukusi dar daugiau rinkėjų balsų?

Įvertinus tai, kas pasakyta, galima daryti prielaidą, kad jei bent viena iš šių trijų „kas būtų, jeigu būtų" būtų buvusi kitokia, akivaizdu, kad mes būtume turėję visiškai kitokią koaliciją, kitokią valdžią ir galiausiai kitokią Lietuvą, nei turime šiandien. Geresnę ar blogesnę, nesunku atspėti. Visos valdžios kartu sudėjus nepadarė Lietuvai tiek žalos, kiek ši beviltiška Vyriausybė, vadovaujama Šveiko postulatais valdomo premjero.

Netolima ateitis mums visiems parodys, ar mes dar kartą atsiduosime likimo valiai ir klusniai nuleidę galvas leisime dar ketverius metus visokioms dobrowolskoms, armonaitėms, dulkiams ir kitiems politikos klounams stebinti ir juokinti pasaulį išskirtine nekompetencija bei tyčiotis iš mūsų, Lietuvos gyventojų.

Primenu jums, kad šią bėdą, visą kadenciją nuožmiai griaunančią sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas bei atvirai vagiančią kiekvieno mūsų pinigus, išrinko mažiau nei pusė rinkimų teisę turinčių valstybės piliečių. Skaičiai yra daugiau negu apgailėtini: rinkimuose dalyvavo vos 1 175 026 balsuotojų, kas 2020 metais sudarė 47,81 procento galėjusių balsuoti. Už konservatoriais apsimetančius komunistus balsavo 292 124 geresnį išsilavinimą ir aukštesnes pajamas turintys didžiųjų miestų gyventojai, o tai yra 24,86 procento nuo dalyvavusių rinkėjų.

Ir čia atėjo eilė ketvirtam momentui „kas būtų, jeigu būtų?". Jeigu į rinkimus būtų atėję bent tie 59,95 procento rinkėjų, kurie gegužės mėnesį dalyvavo 2024 metų Respublikos Prezidento rinkimuose, iš Amerikos valdomi Lietuvos komunistai būtų surinkę gerokai mažiau balsų, nes jų talibanas net ir akmenims iš dangaus krentant šliauš prie balsadėžių, kaip ir tie, per visokius šūdfondžius čiulpiantys valstybės biudžeto pinigus, todėl tie beveik 25 procentai yra viskas, kuo jie gali pasigirti, o didesnis rinkėjų aktyvumas tą skaičių gerokai sumažintų.

Savo tekstą, kaip įprasta užbaigsiu citata. 2018 metų balandžio 26 dieną Ingrida Šimonytė dalyvavo savo gero bičiulio ir kai kurių šaltinių jos patarėju įvardinamo Oleg Šurajev laidoje „Apie gyvai".

Paklausta apie jos nuolat deklaruojamą potraukį vienai knygai, tuometinė seimūnė paaiškino: „Šita knyga man leido pasiekti tai, ką aš savyje turbūt labiausiai vertinu - kad tu neatitrūksti kažkur į kosmosą nuo savo fainumo. Tu esi toks truputį Šveikas, truputį idiotas. Truputį turi būti ant žemės. Ir kažkaip neįsivaizduoti, kad esi kažkokia pasaulio bamba. Tuo požiūriu man ta knyga buvo labai laiminga."

Pagalvokime, ar mes po spalio 13 dienos rinkimų ir vėl norėsime turėti tokį Vyriausybės vadovą?