Gintaras FURMANAVIČIUS: „Ką daryti, žmonės, ką daryti?"

Štai tokia liūdna asmenine žinute šią savaitę pasidalino viena gera mano pažįstama.

„Viešinkite tokias nesąmones", - atsakiau aš jai.

„Draugės sūnėnas čia. Nenori ji."

Žmonės bijo. Bijo prarasti darbą, bijo išeiti į gatvę, bijo kalbėti, bijo pandemijos, bijo susirgti, bijo gyventi, bijo galvoti...

Interneto išminties vandenyne radau nuostabią frazę, puikiai atspindinčią šiandieną: „Tam, kad nemirtų, žmonės nustojo gyventi."

Daugiau nei prieš metus pasakojau, kaip sutikęs Kaune daug metų nematytą bičiulį išgirdau iš jo, kad bijo dalintis mano tekstais, nes dirba valstybės tarnyboje, kur gali būti tik viena, ta teisingoji nuomonė. Tuomet labai nustebau, bet per tą laiką tų bijančių žmonių sutikau daugiau nei nebijančių. Kas bus dar po metų?

Ta baimės atmosfera atsirado iš karto po to, kai į prezidentūrą įžengė uoli KGB'istė, kuri tikrąja to žodžio prasme karaliavo valstybėje ištisus dešimt metų. Jai nebuvo sunku likti antrai kadencijai, nes tuo metu Lietuvos Vyriausybei vadovavo bekiaušis premjeras. Bet juk Prietaisui ir nereikia jų turėti.

Aš vis mėgstu sugrįžti prie tokios knygelės, vadinamos Konstitucija, į kurią Lietuvos valdžioje jau mažai kas nesišluostė kojų. Jos įgyvendinimą turi garantuoti Konstitucinis teismas, kuris yra teisminė Lietuvos valdžios institucija, sprendžianti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, garantuodama Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą. Beje, Konstituciniam teismui jau beveik metus vadovauja asmuo, kurio kadencija yra seniai pasibaigusi. Ar tai nėra simboliška?

Pagrindinio Lietuvos įstatymo - Konstitucijos 25 straipsnis skelbia:

„Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį."

Ar jums šis tekstas mūsų dienomis neskamba kaip fantastinė novelė? Man taip.

„Ką daryti?" - dažnai skaitau jūsų įrašuose ir komentaruose. Pradėsiu nuo to, ko, mano įsitikinimu, daryti tikrai nereikia: tai eiti į gatves ir kelti riaušių bei neramumų. Būkite tikri, kad dabartinė valdžia to tikrai labai norėtų. Režimas nėra būsena, kurioje mes gyvename. Režimas yra mūsų dabartinė valdžia. Juk mes visi prisimename, kai praėjusių metų kovo 17-ąją G. Landsbergis pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastąją padėtį valstybėje. O juk tuomet jie, teisingieji, dar buvo opozicijoje, dabar gi jau yra valdžioje ir koalicijoje bei atlieka vyresniojo brolio vaidmenį. Akivaizdu, kad draudimas judėti iš vienos savivaldybės į kitą ir yra sugalvotas tam, kad nevyktų jokie protestai ar nepaklusnumo akcijos prie valdžios rūmų sostinėje. Bet koks maištas ar protestas būtų puikus pretekstas laikyti mus uždarytus dar labai ilgai.

Todėl geriausia, ką mes galime šiuo metu daryti, nesitaikydami su tais nesibaigiančiais makaronais, kuriuos mums nuosekliai verda iš mūsų visų pinigų išlaikomi pseudoekspertai ir iš to paties biudžeto valdžios dosniai šeriamos viešųjų ryšių guru agentūros, yra ieškoti informacijos, ją skleisti ir dalintis, o svarbiausia - galvoti, galvoti ir dar kartą galvoti. Puikus savaitės pavyzdys yra Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, kuri į miltus sumalė kruopščiai dėliotą „pasaulinės pandemijos" statistikos kortų namelį. Pažiūrėkite, į kokias aukštumas šoko pasveikusiųjų skaičius ir kaip pragydo ekspertai.

Kodėl, jūsų nuomone, per visas masines medijas mums nuolat bruka tas pačias stumbrienes, jagelavičiūtes, siegeles ir kitas ilgametes žvaidždes bei jų silikoninių smegenų istorijas? O todėl, kad jūsų vaikai, matydami tas „sėkmės istorijas", prarastų gebėjimą galvoti. Pamatykite sekėjų skaičių po jų įrašais socialiniuose tinkluose ir paskaitykite komentarus. Suprasite, kaip puikiai veikia ta kvailinimo sistema.

Galvojantys žmonės pavojingi, nes jie nebijo. Ir aklai neklauso. Avėjimas - tai lėtas tapimas avimi. O juk mes visi norime būti žmonėmis. Linksmais, laimingais ir sveikais. Todėl neavėkime ir saugokime nuo avėjimo savo aplinką. Kuo mūsų bus daugiau, tuo avių bus mažiau.

„Turėk drąsos naudotis savo protu."

Imanuelis Kantas

***

Daugiau šio autoriaus straipsnių skaitykite čia: Facebook Telegram