Po to, kai Kėdainių rajone tėvas į aštuonių metrų gylio šulinį įmetė du savo vaikus, o Akmenės rajone persigėręs prašalaitis vos nenužudė pustrečių metukų mergytės ir garbaus amžiaus moters, prezidentė pasiūlė steigti dar vieną biurokratinę instituciją - vaikų teisėmis ir priežiūra besirūpinančią inspekciją, kuri koordinuotų, kontroliuotų socialinių darbuotojų ir vaiko teisių skyrių darbą, teiktų metodinę paramą.
Kaip ir įprasta Lietuvoje, į labai žemišką ir, sugriežtinus tvarką, lengvai išsprendžiamą problemą pažiūrėta labai sudėtingai.
Susikurs dar viena krokodiliška biurokratinė įstaiga. Joje šiltas vieteles užtūps ne valstybei, o kokiai nors partijai tarnaujantys veikėjai. Mokesčių mokėtojai lepins juos solidžiomis algomis. Jie suks sąvaržėles apie pirštą ir vaidins, kad kuria sudėtingas kovos su alkoholikais metodikas.
Keista, kad valstybė, pilna policijos, STT, VSD, prokuratūrų, teismų, kalėjimų, kariuomenės, krašto apsaugos savanorių, socialinių darbuotojų, vaiko teisių gynėjų, nesusitvarko su girtuoklių būriu.
Reikia dar vienos institucijos, kuri priverstų dirbti čia išvardintas. Ta institucija iš Vilniaus nuleidinės raštus. Vaiko teisių skyriai ir socialiniai darbuotojai į juos atsakinės. Liks dar mažiau laiko dirbti realų darbą.
O kai įvyks nelaimė, visi purtysis atsakomybės, mėtys kaltę lyg karštą bulvę vienas kitam, kaip daroma dabar. Tik ta kalte bus daugiau kam mėtytis. Ir galų gale liks kalčiausias ne pats galvažudys, ne kvailos tvarkos kūrėjai, o už varganą atlyginimą prasigėrėlių šeimoms tarnaujanti socialinė darbuotoja ir visuomeniniais pagrindais gyvuojanti bendruomenė.
Žudynės Kražiuose, vaikžudystė Kėdainių rajone ir tragedija Akmenėje - tai tik anksčiau padarytų klaidų pasekmės. Tai klaidingai suprasta demokratija, kai mažiau rūpinamasi padoraus, sąžiningai dirbančio, gerą pavyzdį rodančio žmogaus teisėmis, o pataikaujama alkoholikams, nusikaltėliams, korumpuotiems veikėjams baiminantis pažeisti jų teises.
Dabar bejėgis senelis girtuokliui lenkiasi - gal jis sukapos malkas. Socialinė darbuotoja tvarko socialinės rizikos šeimos biudžetą, maistu ir mokymo priemonėmis už valdiškus pinigus aprūpina jos vaikus. Girtuokliai pasijunta karaliais.
Taigi turime neteisingai suprastos demokratijos pasekmes. Ir turėsime jų dar daugiau, jeigu toliau aikčiosime ir skėsčiosime rankomis arba traukysime pečiais kaip tas vaikžudys iš Kėdainių rajono.
Ne naujas biurokratines įstaigas reikia kurti, o priversti pamiklinti kojas ir smegenis tas pačias. Po tokių įvykių ne vienas trijose, o trys policininkai vienoje seniūnijoje turėtų dirbti. Ir gauti darbui adekvačias algas. Uniformuotieji turėtų nuolat važinėti po gyvenvietes, kad girtuokliai ir nusikaltėliai bijotų.
O socialinės darbuotojos turėtų ne tarnauti socialinės rizikos šeimoms, o priversti jas pačias darbuotis savo labui. Tik tų darbuotojų, žinoma, turėtų būti daugiau ir uždirbti jos turėtų ne pašalpą, o padorų atlyginimą.
Seimas nutarė mikroschemomis suženklinti šunis ir kates. O gal reikėtų auskarus su numeriu įverti visiems prie aludžių ir parduotuvių stovintiems, po kaimus šlitiniuojantiems alkoholikams? Mušantiems savo žmonas ir sugyventines.
Nes ne šunys ir katės, o jie yra tikroji mūsų visuomenės pasiutligė. Svetimo šuns ar katės gali neįleisti į savo kiemą. O žmogaus pavidalu į kiemą ateinančio niekdario kėslų neįmanoma prognozuoti. Kai bus su auskaru, žinosi, su kuo turi reikalą.
Parengta pagal „Šiaulių kraštą“