Liberalams neįtinka šeimų atstovai

Nacionalinėje šeimos taryboje dirbs vienintelis vyras - Vytis Turonis, - VšĮ Laisvos visuomenės instituto teikimu. Iki nuolatinio tarybos pirmininko paskyrimo laikinai tarybos pirmininko pareigas eis Ramunė Jurkuvienė.

Seimo narė Aušrinė Armonaitė tikino, kad šeima yra biurokratizuojama, kuriant papildomas institucijas. O Seimo narei socialdemokratei Dovilei Šakalienei nauja institucija priminė „moralės policiją.“ Nepatenkintas tuo, kad Nacionalinėje šeimos taryboje dirbs 14 moterų ir tik vienas vyras, Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu pažadėjo kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Nepaisant opozicijos kritikos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ragino pasitikėti tarybos nariais, kurie „ateina atlikti labai reikalingo ir naudingo darbo.“

Naujai patvirtintą tarybą sudaro 15 narių: penki savivaldybių šeimų tarybų atstovai, trys mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrinėjantys šeimos politikos klausimus, septyni šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai.

- Ar pradėjus dirbti tarybai šeimos jausis saugiau, jog juos liečiantys įstatymai bus aptariami ir pačių šeimų atstovų? - „Vakaro žinios“ paklausė „Lietuvos tėvų forumo“ atstovės taryboje, Jolantos LIPKEVIČIENĖS.

- Tarybos balsas būtų patariamasis. Tarybos darbas patarti ne tik kuriant naujus, bet ir išsaugant esamus įstatymus. Visai neseniai buvo siūloma iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo išbraukti tėvų teisę kreiptis į teismą, ginčijant vaiko paėmimo iš šeimos sprendimą. Tai rodo, kad kai kuriuos įstatymus reikia ir saugoti, ne tik kurti naujus.

Žinoma, tarybai pirmiausia reikia rasti vieningą kryptį. Tuomet galima pasiekti daug. Labai greitai tokie procesai nevyksta, tad nereikėtų sakyti, kad tėvai gali atsikvėpti ir tikėtis, kad viską padarys taryba. Manau, kiekvienam piliečiui irgi reikia būti aktyviam. Nuo to priklauso šeimų gerovė.

- Tam pirmiausia reikės išsigryninti vertybines nuostatas? Iki šiol kai kurios visuomenės grupės nesutaria, ką reikėtų laikyti šeima.

- Taip, daug kas priklausys nuo to. Kelionė gali būti labai įdomi. „Lietuvos tėvų forumas“ atstovauja šeimoms, kuriose vyro ir moters pagrindu auginami vaikai. Šeima gali būti sukurta santuokos pagrindu, gali būti nesantuokinė. Lietuvoje daug atotolio šeimų, išsiskyrusių. Visoms joms atstovausime.

Matau visuomenėje didelį susipriešinimą šiuo klausimu. Prigimtinės šeimos puoselėtojai laikomi homofobais, o prigimtinė šeima laikoma atgyvenusia vertybe. Stebime tendencijas, kaip ydos verčiamos vertybėmis, o pasižadėjimas gyventi su vienu partneriu ar susilaikymas atrodo lyg būtų nemadinga.

Tai svarbūs dalykai, apie kuriuos reikia kalbėti. Jaunuomenė laukia tam tikrų ribų apibrėžimo. Mokyklose vyksta daug lytinio švietimo, bet ne ugdymo. Vaikai išmokomi įvairių technikų, jiems reklamuojamos kontraceptinės priemonės, bet neperduodamos vertybės, dora.

Manau, tai klausimai, prie kurių turėsime dirbti ir padėti visuomenei. Kol kas matome, kad pasiūla tik viena - tokia, kurią siūlo galingiausieji. Visi kiti verčiami paklusti.

- Seime tarybos sudėtis sukritikuota dėl lygių galimybių neužtikrinimo. Žmogaus teisių kontekste nepasigendate prigimtinės šeimos teisių gynimo?

- Tai labai svarbi tema. Turime plačiau kalbėti apie prigimtinę šeimą. Joje yra ne tik tėvai, vaikai, bet ir seneliai, kurių vaidmuo auklėjant vaikus taip pat svarbus. O dėl kvotų taryboje galiu pasakyti, kad „Lietuvos tėvų forume“ yra didžiulė dalis vyrų. Aš taryboje atstovausiu mūsų organizacijai ir jos politikai.

- Pasigirdo kaltinimų, jog nauja taryba yra šeimos biurokratizavimas. Esą ir be jos pakanka šeimos institucijų, įstatyminės bazės.

- Gali būti daug teisinių dokumentų, reglamentuojančių visuomenės gyvenimą, bet jeigu neatsiras kojų, rankų ir širdžių, kurios neš tuos dokumentus į gyvenimą, viskas taip ir liks gulėti stalčiuose. Gyvuos politika tų, kurie bus aktyvūs.

Manau, laikas grąžinti pasitikėjimą šeima. Pastaruoju metu matome, jog įstatymai buvo kuriami tokie, lyg šeima būtų neįgali, nesavarankiška ir neišmananti. Nors mes turime daug sąmoningų ir savarankiškų šeimų, kurios gali savimi pasirūpinti ir priimti sprendimus. Džiugu, kad neseniai priimti įstatymo pakeitimai, leidžiantys vaikus mokyti namuose, parodė tam tikrą pagarbą ir pasitikėjimą šeima. Šiuo keliu turime žengti toliau.