Atkūrus Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, visas dėmesys buvo skirtas reformų įgyvendinimui. Buvo siekiama, kad jos būtų socialiai teisingos. Tenka tik apgailestauti, kad atgimimo laikotarpio reformų nuostatos yra pamirštos. Apie tai galima spręsti, net trumpai apžvelgus socialinius Lietuvos rodiklius.
2024 m. socialinio draudimo biudžetas (SODRA) buvo patvirtintas su kaupu, pajamos viršija išlaidas 577 mln. eurų.
Didžiausią „Sodros" išlaidų dalį, beveik 78 proc., sudaro išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Todėl tiek procentų arba 451 mn EUR iš SODROS biudžeto pertekliaus gali būti skirta vidutinės pensijos padidinimui. O tai būtina padaryti, nes dabar ji sudaro 635 EUR, ir yra mažesnė už vyriausybės nustatytą pragyvenimo lygį 672 EUR.
Lietuvos Respublikos konstitucija ir biudžeto įstatymai nesuteikia teisės vyriausybei ir Seimui naudotis SODROS biudžeto lėšų pertekliumi valstybės biudžeto išlaidų deficitui dengti. Valdininkija turi išmokti gyventi pagal gaunamas valstybės pajamas, jie moka į SODROS biudžetą ir po to iš ten gauna pensijas.
Turint SODROS perteklių yra viso galimybės padidinti pensijas, siekiant, kad vidutinė pensija viršytų minimalų pragyvenimo lygį ir artimiausioje ateityje sudarytų 70-80 proc. vidutinio darbo užmokesčio (po apmokestinimo), kaip ir priklauso ES valstybei. Dabar tai būtų 950 EUR.
Lietuvos vyriausybė siekdama įvykdyti finansinio stabilumo rodiklius neteisėtai manipuliuoja valstybės finansų rodikliais ir dėl to kenčia ne tik pensinio amžiaus žmonės, bet ir jaunos šeimos.
2024 m. numatoma skirti 7 proc. SODROS biudžeto motinystės išmokoms, ši suma irgi turėtų ir gali būti padidinta, skatinant jaunas šeimas turėti daugiau vaikų. Lietuvai demografinės problemos yra labai aktualios.
Demokratinėje valstybėje kaip Lietuva tiek jaunimas tiek vyresnio amžiaus žmonės turi teisę reikalauti, kad valstybės veiksmai būtų socialiai teisingi.