7 nuotr.2000 metų gruodžio 2-ąją Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO saugomų vertybių sąrašą. Seimas 2020-uosius metus paskelbė UNESCO pasaulio pavaldo metais. O kaip iš tikrųjų mums pavyksta puoselėti šią savo unikaliąją gamtinę vertybę? Akivaizdu, nelabai gerai. O priežastis - kad ten susikerta daugybė interesų. Ko reikia vienai institucijai, tas trukdo egzistuoti kitai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser pasidžiaugė, kad per pastaruosius 20 metų žmonės vis labiau pripažįsta kraštovaizdžio kaip estetinės vertybės vertę:
„Mūsų tikslas - atkreipti dėmesį į kraštovaizdžio unikalumą. Kuršių nerijai reikia sugrąžinti pirmykštį kraštovaizdį, atskleisti jo didžiausias vertybes - atviras erdves, panoramą. Žmonės čia atvažiuoja ne pamatyti, bet pabūti.
- Skaičiau, jog vienas žmogus, karstydamasis kopomis, gali nustumti kelias tonas smėlio. Kaip pavyksta gražiausias kopas apsaugoti?
- Čia gamta turi savo eigą. Gyvename miškų zonoje. Dabar pavojus - kopų apaugimas. Ir tie keli procentai žmonių, kurie patys nežino, ko čia atvažiuoja.
- Gal dabar tokių nedrausmingų atvažiuos mažiau, nes daug Nerijos kelių rauste perrausti?
- Automagistralėje Kaunas-Vilnius irgi vos ne kas penkis kilometrus vykdomi remontai. Taip sukrito, kad dabar pas mus vykdomi keli projektai. Kuršių nerijai labai sudėtinga gauti statybų leidimus, surasti gerus rangovus.
- Bet ar nebuvo galima tų darbų atlikti pavasarį ar rudenį, kai sumažės poilsiautojų?
- Manau, pavasarį, per paukščių perėjimo laiką, kelio remonto darbų atlikinėti negalima. O kitu metu - galima. Žiemų praktiškai neliko, galima remontuoti visus metus.
Yra labai daug priežasčių, kodėl užtrunka remonto darbai. Pavyzdžiui, Nidos švyturys ant Urbo kalno. Pusė Urbo kalno priklauso savivaldybei, o kita pusė - Valstybinių miškų urėdijai. Na, ir prasideda susitarimų derinimas. Yra dviračių takas miške. Jis miškininkams nereikalingas, bet reikalingas savivaldybei, o pats takas priklauso Automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Mums žmonės rašo, skundžiasi, kad blogas takas, gali važiuodamas susižeisti, o Kelių direkcija delsia...
- Kuršių nerijos nacionalinio parko taisyklės draudžia statyti sunkų transportą ant žalios vejos. Gresia baudos. Tačiau žmonės pastebi, kaip dviračių, paspirtukų nuomotojai kas rytą iškrauna tuos paspirtukus iš mašinų, važiuojančių ne per kietą dangą, o per žolę. Be to, Nerijos nepuošia ir pastatai - griuvenos. Tvarkingi, bet esą be leidimo pastatyti kotedžai griaunami, o betoninės griuvenos riogso.
- Nemanau, kad dviračių, paspirtukų nuomotojai mašinas ant žolės stato. Visos nuomos yra miesto centre. Kitaip negautų savivaldybės leidimo.
O dėl apgriuvusių pastatų - taip, žinoma, jie Kuršių nerijos nepuošia. Buvęs žuvininkystės ūkio pastatas, ko gero, labai slegia. Ta investicija niekada neatsipirks. Jeigu pastatą nugriautų, būtų panaikinta ir žemės nuomos sutartis. Tada netenki visko.
Todėl sakau, kad Kuršių nerijai reikia priimti kai kuriuos atskirus įstatymus. Kas tinka kitur, Kuršių nerijai netinka, nes susipina labai daug tarpžinybinių interesų.
Kasmet pas mus atvyksta apie 1,5 milijono poilsiautojų, turistų, kiek reikia infrastruktūros, o finansavimas prastas. Finansų skirstymo sistema nesuteikia Kuršių nerijai jokių išskirtinių privilegijų. Nidoje žiemą gal ir gyvena apie tūkstantį žmonių, savivaldybei lieka tik nedidelė dalis Gyventojų pajamų mokesčio...
Gavome šitokią likimo dovaną - Kuršių neriją, tačiau nuvažiuoji į kokią nors ministeriją, o ten sako - daug yra gražių vietų. Ne vien Nerijoje. Deja, toks požiūris. Manau, apie tai reikia kalbėti.
Šiemet planavome Vilniuje surengti didžiulį renginį apie Kuršių neriją, bet koronavirusas privertė renginį atšaukti. Surengsime vėliau. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje žmonės jau atsigręžė į gamtos vertybes. Ne be reikalo prancūzų filosofas Žanas Polis Sartras (Jean Paul Sartre), aplankęs Nidą, sakė pasijutęs Rojaus kampelyje.
Savivaldybėje šnekame, kad reikia tam tikros sumos, kad galėtume pagrindinius infrastruktūros dalykus sutvarkyti. Marių krantinių apačios Nidoje, Pervalkoje ir ypač Preiloje yra vandens paplautos, kai kur viduje kiauros, nes statytos dar 1960 metais. Tik Juodkrantėje krantinė sutvarkyta. Tačiau tokioms krantinėms sutvarkyti jau reikėtų ne vieno, bet dešimčių milijonų. Gal Lietuvos politikai galvoja, kad vietiniams Kuršių nerijos gyventojams ir taip gerai einasi? Bet mes matome Kuršių neriją atvažiavusiųjų svečių akimis. Kai pamato kokius nors griuvėsius, nežinai, ką pasakyti.
Kuršių nerija juk skirta ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Ką užsieniečiai pagalvoja apie Lietuvą? Gal pagalvoja - jeigu jie čia, Kuršių nerijoje, nesusitvarko, tai kaip jie visoje Lietuvoje susitvarko?
Nidos meras Darius Jasaitis karui su Rusija pasiruošęs! (1 dalis)
Nida karui su rusais pasiruošusi! (2 dalis)
Iš ciklo „Nidos karų kronika“: Kas sieja darbo inspektorius ir užsimaskavusius šmeižikus?
Po to, kai rašėme: Nidoje pakvipo paliaubomis
KĄ DARYT SU NIDOS IDIOTAIS VALDŽIOJE?
